Prieš atliekant eksperimentą Kubiliūnų kaimo laukuose buvo atlikti ir lauko tyrimai. Nustatyta, kad žemės rūgštingumas leidžia į vieną hektarą išpilti pusantros tonos pelenų.  
„Šilutėje drėgnus pelenus irgi barsto tik su kita technika, o pas mus gamyboje sausi pelenai, tai va pirmi bandymai atlikti. Aš manau, kad Lietuvoje bus tikrai aktualu, nes daug katilinių naujų statoma, kurios medienos atliekas degina, jų daug susikaups“, – sako „Radviliškio šiluma“ direktoriaus pavaduotojas Vitolis Janušenivičius.
Radviliškio biokuro katilinė turi sukaupusi apie 200 tonų pelenų, kurių transportavimas ir sandėliavimas kainuoja. Juos išdalijus ūkininkams esą būtų išspręsta ir ši problema. Be to, anot idėjos autorių, tai pigi ir ekologiška trąša, kurioje gausu kalcio, kalio ir fosforo, be to, ji mažina ir dirvos rūgštingumą.
Kol kas pelenai išbarstyti 8 hektarų plote, tačiau jei eksperimentas pasiteisins, šilumininkai žada šių trąšų duoti visiems norintiems. Tiesa, pirmenybė bus teikiama ūkininkams, tiekiantiems biokurą.
Žemdirbiai sako, kad idėja įdomi, bet mato ir problemų.  
„Ūkininkai neturi tam tikros technikos, kuri galėtų ir didesnį kiekį nuvežti ir paskleisti, nes vis dėl to reikalingas treštuvas prikabinamas, specialus su juostomis, kad būtų patogesnis ir patikimesnis“, – argumentuoja ūkininkas Aurimas Gaidžiūnas.
Pelenais sėkmingai tręšiami miškai, o kai kurios įmonės juos naudoja ir statyboje, pavyzdžiui, keliams sutvirtinti.

   
Jevgenijus Bardauskas
LTV „Panorama“
www.lvcom.lt