Skaičiuoti žiemojančius šikšnosparnius reikia itin atidžiai ir jautriai, nes bet koks grubesnis žmogaus įsikišimas jiems gali būti pražūtingas. Šie gyvūnai žiemojimui pasirenka nuošalią kuo pastovesnės temperatūros vietą, kurioje nugrimzta į gilų miegą ir savo kūno temperatūrą sumažina iki 5-10℃. Nesimaitindami ir naudodami sukauptas energijos atsargas, jie taip gali prakyboti 5-7 mėnesius.

Tokioje vietoje apsilankęs žmogus ryškia šviesa, žingsnių aidu ar net savo kūno šiluma gali prižadinti šikšnosparnius. Prabudę jie bando skristi į saugesnes vietas ir taip sunaudoja daug žiemos miegui sukauptos energijos. Prabudus žiemą, energijos atsargų papildyti nėra galimybių, tad dažnas per anksti žmogaus prižadintas šikšnosparnis gali nebesulaukti pavasario.

Dėl šių priežasčių apleistas Aukštųjų Panerių tunelis Vilniuje 2004 m. buvo paskelbtas buveinių apsaugai svarbia teritorija, o prie įėjimo į jį pastatytas užtvaras. Nuo tada į tunelio vidų tik vieną kartą per metus gali patekti tyrimus atliekantys mokslininkai. Atsiradus užtvarui, čia žiemojančių šikšnosparnių skaičius ėmė augti – nuo šimto 2000 m. iki daugiau kaip 1,9 tūkst. 2018 metais.

Aplinkos ministerijos inf.