Pasaulio sveikatos organizacija deklaruoja oro taršą esant kancerogeniniu veiksniu, Europos Komisija platina informaciją, kad dėl aplinkos oro taršos padarinių Europos Sąjungoje kasmet anksčiau miršta daugiau kaip 400 tūkst. gyventojų ir tai 10 kartų rizikingiau nei kelių transporto įvykiai, todėl oro tarša yra labai svarbus aplinkoje esantis žalos žmogaus sveikatai faktorius.

Europos Komisija nuo 2013 metų matė esant būtinybę tobulinti viešąją informaciją apie oro kokybę, todėl buvo pradėtas rengti visai Europai bendro oro kokybės indekso prototipas. Europos aplinkos agentūros ir Europos Komisijos sukurtas Europos oro kokybės indeksas atspindi esamą oro kokybės būklę, pagrįstą matavimo daugiau kaip 2000 oro kokybės stebėjimo stočių visoje Europoje duomenimis, kurie tiesiai iš valstybėse veikiančių stebėjimo stočių kas valandą siunčiami į Europos Aplinkos agentūros duomenų bazę. Lietuva (Aplinkos apsaugos agentūra) į šią duomenų bazę taip pat siunčia duomenis iš visų mūsų šalyje veikiančių oro kokybės tyrimo stočių.

Interaktyviame žemėlapyje skirtingomis spalvomis, kurių yra šešios, parodoma geresnė arba blogesnė oro kokybė, įvertinta atsižvelgiant į penkių teršalų koncentraciją ore: smulkesnių kietųjų dalelių KD2,5 (angl. PM2,5) ir didesnių kietųjų dalelių KD10 (angl. PM10), ozono (O3), azoto dioksido (NO2) ir sieros dioksido (SO2). Žemėlapyje kiekviena oro kokybės tyrimų stotis žymima tašku, o šio taško spalva atspindi joje matuojamo teršalo, kuris tuo metu lemia prasčiausią oro kokybę, matavimo rezultatus.