Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) vertina ekogeologinių tyrimų ir požeminio vandens monitoringo rezultatus, teikia išvadas dėl aplinkosauginių priemonių poreikio ir kaupia duomenis jos žinioje esančiose informacinėse sistemose. LGT duomenimis 2006–2012 metais 212 sąvartynų teritorijų atlikti ekogeologiniai tyrimai, kurių metu ištirtas gruntas ir požeminis vanduo; 101 sąvartynui yra parengtos ir vykdomos poveikio požeminiam vandeniui monitoringo programos. Lietuvos geologijos tarnyba apibendrino sukauptus tyrimų rezultatus ir parengė ataskaitą „Uždarytų buitinių atliekų sąvartynų poveikis žemės gelmėms", kurioje įvertino dabartinę situaciją visos šalies mastu.
Atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad grunto tarša viršijanti ribines vertes nustatyta 28 sąvartynuose. Dažniausiai sąvartynų aplinkos gruntas teršiamas sunkiaisiais metalais – variu (7), cinku (6), nikeliu (6), švinu (5), chromu (4) ir naftos produktais (9), rečiau gyvsidabriu (2) ir kadmiu (1). Tuo tarpu tarša gruntiniame vandenyje nustatyta beveik pusėje tirtų sąvartynų (103). Tai daugiausiai tarša azoto junginiais (37) ir chloridais (29), tačiau dažnai stebima tarša ir sunkiaisiais metalais, iš kurių vyrauja nikelis (31) ir švinas (20), tuo tarpu neleistina tarša naftos produktais nustatoma retai (1).
Sąvartynų poveikis labiausiai priklauso nuo jų dydžio ir sukauptų atliekų kiekio. Ribines vertes viršijanti tarša nustatyta 40% šiukšlynų ir nedidelių sąvartynų, 63% buitinių atliekų sąvartynų ir 80% didžiųjų miesto sąvartynų aplinkoje.
Atliktų ekogeologinių tyrimų rezultatų pagrindu, sąvartynams, kuriuose paliktos atliekos, yra sudarytos poveikio požeminiam vandeniui monitoringo programos. Poveikio požeminiam vandeniui monitoringas, kai kurių sąvartynų aplinkoje buvo vykdomas nuo 2000 metų. Uždarius sąvartynus ir juos sutvarkius pasikeitė sąvartynų plotai, konfigūracijos, dalis stebimųjų gręžinių buvo likviduota, vietoje jų arba kitose vietose įrengti nauji stebimieji gręžiniai, todėl iš dalies pasikeitė ir gaunami monitoringo rezultatai. Uždarytų sąvartynų aplinkoje monitoringas vykdomas dar tik kelis metus, tačiau gauti duomenys patvirtina ekogeologinių tyrimų rezultatus. 2012 metų duomenimis 64 sąvartynų (iš 98) gruntiniame vandenyje buvo stebimos cheminės medžiagos viršijančios ribines vertes. Tai tarša amoniu, chloridais, nitratais, sunkiaisiais metalais (Pb, Ni, Cr, Zn), taip pat keliuose sąvartynuose stebimos padidintos sulfatų ir fenolių reikšmės.
Uždarytų sąvartynų ištirtumas dažniausiai apsiribojo sąvartynų prieigomis. Grunto ir požeminio vandens mėginiai imti prie pat buvusio sąvartyno kaupo, todėl ne visada galima vienareikšmiškai įvertinti jų poveikį gretimai esančioms teritorijoms. Turimi rezultatai rodo, kad daugumos sąvartynų poveikis gruntiniam vandeniui yra lokalus. Tačiau dideli sąvartynai, įrengti taršos sklaidai palankiose hidrogeologinėse sąlygose, teršia ir aplinkinių teritorijų gruntinį vandenį.
Buitinių atliekų sąvartynai, priklausomai nuo jų dydžio, sukauptų atliekų kiekio, tipo ir gamtinės aplinkos buvo tvarkomi išvežant atliekas ir atkuriant gamtinę aplinką arba sutvarkomi, suvežtas atliekas sutankinant ir perdengiant izoliacinėmis medžiagomis, įrengiant filtrato surinkimo sistemas ir taip sumažinant galimą jų neigiamą poveikį aplinkai, tačiau ankščiau į požemį patekusi tarša dar bus kurį laiką juntama, požeminio vandens monitoringo rezultatai turėtų parodyti, kada ji sumažės iki leidžiamo lygio.
