Ištyrus kelis tūkstantmečius apimančią naminių kačių istorija rasta įrodymų, kad iš Viduriniųjų Rytų katės paplito dviem bangomis, kai žmonės, keliaudami į kitas vietas, veikiausiai pasiimdavo iš šių gyvūnų. Toms katėms būdingos genų sekos vis dar yra aptinkamos mūsų laikų veislėse.
Mokslininkai ištyrė 209 senovinių kačių liekanų iš Europos, Afrikos bei Azijos, įskaitant ir keletą Senovės Egipto kačių mumijų. Ankstyviausi iš šių gyvūnų gyveno maždaug 9 tūkst. metų.
"Jos yra sąlygų senovėje tiesioginės liudininkės", - sakė Eva-Maria Geigl (Eva Marija Geigl), dirbanti Paryžiaus Jacques'o Monod (Žako Mono) institute. Ji drauge su kolegomis taip pat ištyrė ir 28 šiuolaikinių sulaukėjusių kačių DNR iš Bulgarijos ir Rytų Afrikos.
Tai yra naujausias bandymas pažvelgti į sudėtingą naminių kačių istoriją. Naminės katės yra laukinių protėvių palikuonės, išmokusios gyventi su žmonėmis. Žmonės jas prisijaukino, nors kai kurie kačių šeimininkai ir šiandien pasakytų, kad šie gyvūnai ne visada būna sužavėti mūsų draugijos.
Kačių prijaukinimo procesas galėjo prasidėti maždaug prieš 10 tūkst. metų, kai žmonės įsikūrė Derlingajame pusmėnulyje - regione tarp Viduržemio jūros ir Tigro bei Eufrato upių. Jie augino javus ir kaupė grūdus, todėl žmonių gyvenvietėse pradėjo plisti graužikai. Šie savo ruožtu priviliojo laukinių kačių. Manoma, kad jas galėjo privilioti ir šiukšlynuose buvę nugaišusių gyvūnų palaikai. Per tam tikrą laiką laukinės katės prisitaikė prie žmogaus sukurtos aplinkos ir priprato būti tarp žmonių.
Ankstesni tyrimai atskleidė, kad Kipre prieš maždaug 9,5 tūkst. metų šalia žmogaus buvo palaidota katė. Tačiau tuo metu salos natūraliose buveinėse katės dar nebuvo paplitusios. Mokslininkų nuomonė, katė veikiausiai buvo atplukdyta laivu ir buvo labai svarbi tam žmogui.
Katės tikrai buvo prijaukintos Egipte maždaug prieš pusketvirto tūkstančio metų. Senovės egiptiečių piešiniuose jos dažnai būdavo vaizduojamos tupinčios po kėdėmis. Tai rodo, kad tuo metu "katė jau buvo radusi savo vietą namuose", sakė E.-M.Geigl.
Tačiau mokslininkams buvo sudėtinga tyrinėti visą prijaukinimo procesą; iš dalies dėl to, kad pagal griaučius neįmanoma nustatyti, ar jie priklausė laukinėms, ar naminėms katėms.
Daug lengviau atskirti šunis - pirmą žmogaus prijaukintą gyvūną - nuo jų protėvių vilkų. Šunys kilo iš vilkų; jie tapo žmonių palydovais dar prieš atsirandant žemdirbystei. Gali būti, kad juos priviliojo žmonių paliekamas maistas.
Naujajame tyrime buvo stebimas kačių specifinių DNR žymenų plitimas per ilgą laikotarpį įvairiose vietose; tai rodo, kad keliaudami žmonės imdavo kates su savimi. Šios studijos rezultatai buvo paskelbti pirmadienį moksliniame žurnale "Nature Ecology & Evolution".
Šis tyrimas "sustiprina ir patobulina ankstesnius darbus", sakė Carlosas Driscollas (Karlosas Driskolas) iš Indijos laukinių gyvūnų instituto. Toks senovinių kačių DNR mėginių tyrimas neturi precedento, teigė jis.
Mokslininkai taip pat ieškojo genų sekos, dėl kurios atsiranda dėmėtas kailio piešinys, būdingas šiuolaikinėms naminėms katėms, mat laukinėms jų giminaitėms labiau įprastas tigro dryžius kailio raštas.
Ši seka gerokai dažniau buvo aptinkama vėlesniuose nei 1300-ųjų metų DNR mėginiuose. Tai atitinka ir kitus įrodymus, kad rainos katės paplito XVIII amžiuje, o šiuos gyvūnus imta veisti dėl išvaizdos dar šimtmečiu vėliau.
Kurti kačių veisles užsiimta labai vėlai, palyginus su žirgais, kurių veisimas dėl išvaizdos prasidėjo beveik nuo pat pradžių, sakė E.-M.Geigl.
Šią studiją parengę mokslininkai daugiausiai domėjosi kačių paplitimu senovėje. Tirtuose DNR pavyzdžiuose buvo rasta viena genų seka, kuris buvo pirmiausia aptikta Turkijos azijinėje dalyje ir kurią galbūt turėjo Derlingojo pusmėnulio katės. Daugiau kaip prieš 6 tūkst. metų šią genų seką turinčių kačių atsirado Bulgarijoje.
Tai rodo, kad kates ten laivais atplukdė pirmieji Europą kolonizavę žemdirbiai, teigė E.-M.Geigl. Be to, išsiaiškinta, kad Rumunijoje jos atsirado daugiau kaip prieš 5 tūkst. metų, o Graikijoje - maždaug prieš 3 tūkst. metų.
Kitokia genų seka, pirmiausia užfiksuota Egipte, Europą pasiekė I-V mūsų eros šimtmečiais, rodo ištirtas mėginys iš Bulgarijos. Ji buvo aptikta VII amžiaus mėginyje iš vikingų prekybinio uosto šiaurės Europoje ir VIII šimtmečio mėginyje iš Irano.
Kačių plitimą Viduržemio jūros regione veikiausiai paskatino šių gyvūnų teikiama nauda: senovės žmonėms katės padėjo kovoti su graužikais ir kitais kenkėjais laivuose, nurodė mokslininkai.