„Baltijos jūros šalys žengė svarbų žingsnį Baltijos jūros apsaugos tikslų pasiekimui. Nors visos šalys nustatytus tikslus įgyvendins skirtingai, tačiau bendras tikslas – pasiekti gerą Baltijos jūros aplinkos būklę išlieka tas pats. Džiugu, kad Lietuvai, įgyvendinant taršos mažinimo tikslus, nereikės griežtinti aplinkosauginių reikalavimų", – sakė aplinkos viceministras Almantas Petkus.
Susitikime dalyvavo Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos, Danijos aukšto lygio atstovai ir Europos Komisija, atstovaujanti ES poziciją. Susitikimas taip pat sulaukė didelio skaičiaus nevyriausybinių organizacijų, atstovaujančių gyvosios gamtos apsaugos, vandenynų apsaugos, žuvų išteklių apsaugos, žemės ūkio, Baltijos jūros parlamentinę pozicijas.
Vienas pagrindinių akcentų, dėl kurių vyksta ministrų diskusija tai Švedijos mokslininkų skaičiavimais paremti Baltijos jūros taršos mažinimo tikslai konvencijos šalims. Tikslai apskaičiuoti vadovaujantis šalių išmetama tarša į Baltijos jūrą ir nuo 2007 metų pasiekimus mažinant taršą. Lietuvai apskaičiuota iki 2021 m. sumažinti 8970 tonų azoto ir 1470 tonų fosforo teršalų. Lyginant su buvusiais tikslais Lietuvai sumažintas tikslas azoto ir padidintas tikslas sumažinti fosforo teršalus Baltijos jūroje.
Be kitų svarbių dalių Deklaracijoje taip pat pabrėžiama, kad būtina ratifikuoti Helsinkio konvencijos pakeitimus, susijusius su taršos iš žemės ūkio šaltinių prevencija. Šie pakeitimai nustato laikomų gyvūnų tankį, reikalavimus mėšlo saugykloms, organinių trąšų panaudojimui, augalų apsaugos priemonėms, aplinkosaugos leidimams ir aplinkos stebėsenai.
Iš devynių konvencijos šalių pakeitimų dar nėra ratifikavusi Lietuva ir Lenkija. Mūsų šalis jų dar neratifikavo, atsižvelgusi į pareikštas abejones dėl leidimų ūkiams, auginantiems 400 ir daugiau sutartinių gyvulių (galvijų) ir 25 kg/ha fosforo normos, naudojant mėšlą tręšimui.
