Galimybe prisijungti prie centralizuotų tinklų jau pasinaudojo Zujūnų, Riešės, Nemėžio, Nemenčinės, Rudaminos, Avižienių, Kalvelių, Skaidiškių, Valčiūnų gyventojai. Kol kas atsargiai tokią galimybę vertina Pagirių ir Juodšilių gyventojai, tačiau skyriaus vedėjas yra įsitikinęs, kad sveikas protas ir paprastas apskaičiavimas įveiks tą priešinimąsi.
„Manęs nepasiekė jokie gyventojų skundai ar pretenzijos tų, kurie jau pasinaudojo išskirtine proga ir prisijungė prie centralizuoto vandentiekio ir nuotekų tinklų“, – patenkintas kalbėjo M. Romanovski.
Kaip vedėjas paaiškino, vandentiekio tinklo plėtros projektui įgyvendinti iš Europos Sąjungos lėšų gauta 9 mln. 365 tūkst. 967,08 euro, iš savo biudžeto 922 tūkst. 433,32 euro (abi sumos be PVM) pridėjo Vilniaus rajono savivaldybė.
M. Romanovski tikino, esą nors privačių namų prisijungimo prie centralizuotų tinklų suma yra skirtinga, ši investicija apsimokės kiekvienai šeimai, nes jos nariai gaus geros kokybės geriamąjį vandenį, padidės aplinkos patrauklumas, namo ir sklypo rinkos kaina. Iki minimumo bus apribota aplinkos tarša, o juk mums visiems tai tūrėtų būti svarbu, jei rūpinamės vaikų ir savo sveikata.
Tam pritaria ir Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Tadeuš Buiko. Anot jo, skyriaus darbuotojai patikrino, kaip išvežamos nuotekos ir ar gyventojai turi atitinkamas pažymas, kad jos išvežtos laikantis nustatytų švaros normų. Deja, patikrinimas parodė, kad tik nedaugelis jų gali tai patvirtinti.
„Tarybos sprendimu legalų nuotekų išvežimą iš fekalinio šulinio patvirtinantys kvitai turi būti saugomi trejus metus. Pagiriuose patikrinome 92 namus iš 128 ir paaiškėjo, kad absoliuti šeimininkų dauguma tokių kvitų neturėjo“, – karčiai konstatavo T. Buiko ir informavo, kad surašyti 24 protokolai dėl šiurkščių švaros taisyklių pažeidimų. Savininkai buvo įspėti, kad jei per mėnesį nepašalins pažeidimų, bus nubausti iki 600 eurų bauda. Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas taip pat sakė, kad bus patikrinta, ar kanalizacijos šuliniai turi kietą dugną, nes pasitaiko neatsakingų žmonių, kurie neva taupymo sumetimais nuleidžia nuotekas tiesiai į gruntą.
„Nuotekos patenka į gruntinius vandenis, o su jais – į tradicinius šulinius – savo pačių ir kaimynų. O tai tikrai atsilieps jų naudotojų sveikatai. Nuotekos gali patekti ir į upę, nes Pagiriuose privatūs namai stovi ant kalvos, o apačioje bėga upelis“, – susirūpinęs pasakoja pašnekovas. Žmonės imasi įvairių būdų norėdami kažkiek sutaupyti, nes, kaip informavo „Vilniaus krašto savaitraštį“, pavyzdžiui, bendrovėje „Nemėžio komunalininkas“ vienas specializuotos 6 m³ talpos mašinos (populiariausia paslauga) reisas kainuoja 42, 24 euro.
Pasak abiejų vedėjų, vienintelis protingas sprendimas – prisijungti prie centralizuotų tinklų, nes tai iš karto būtų išspręstos kone visos problemos.
Tačiau kartu pridūrė, kad laikinas gyventojų – ypač vyresnio amžiaus – neapsisprendimas yra iš dalies suprantamas, nes prisijungti prie vandentiekio ir kanalizacijos tinklo kainuoja, bet juk tai yra į ateitį nukreipta investicija, kuri visapusiškai pasimokės ir prisidės prie rajono gyventojų gyvenimo kokybės ir gerovės.
Specialistai tikina, kad net teisingai veikiantys namų nuotekų valymo įrenginiai duoda kur kas prastesnius valymo efektus nei didelė nuotekų valymo stotis, kuri turi atitikti nustatytus parametrus ir yra kontroliuojama specializuotų tarnybų. Be to, apskaičiuota, kad naudojimasis nuotekų tinklais sudaro 10-15 proc. nuotekų išvežimo specializuotomis mašinomis išlaidų. Būnant prijungusiems prie tinklų nereikia rūpintis ir dėl galimų avarijų. Už jų šalinimą atsakingos atitinkamos tarnybos.
Atsižvelgdama į tai Vilniaus rajono valdžia nusprendė, kad centralizuotą kokybiško vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą, o kartu ir švarios aplinkos užtikrinimą, būtina įtraukti į savivaldybės prioritetinių darbų sąrašą.
Zygmunt Ždanovič
Vilniaus krašto savaitraštis
