Manulai zoologijos soduose itin reti gyvūnai, nes jie labai lepūs ir dažnai serga įvairiomis infekcinėmis ligomis. Taip pat šie gyvūnai nepaprastai baikštūs ir tik retam bei kantriam zoologijos sodo lankytojui pavyksta pamatyti manulą. Tačiau išvydę jį galėsite grožėtis ypatingu manulo kailiuku ir įmantriausiomis jo snukučio išraiškomis. Gal net išgirsite jų skleidžiamus garsus – savotišką prikimusį murkimą ar purškimą.

Manulai dydžiu panašūs į naminius katinus, o artimiausi jų giminaičiai – persų kilmės katės. Manulai paplitę Rusijoje, Centrinės Azijos valstybėse: Kazachstane, Užkaukazėje, Irane, Afganistane, Tibete ir Vakarų Kinijoje. Patelės pavasarį atsiveda iki keturių mažylių. Maitinasi graužikais, smulkiais paukšteliais ir paukščių kiaušiniais. Medžioja naktimis. Jie dažnai užima kitų gyvūnų urvus, apsigyvena ir uolų plyšiuose.

Laisvėje manulus medžioti draudžia visos valstybės, išskyrus Mongoliją. Raudonojoje knygoje šios rušies statusas – „artėja grėsmė išnykti“. Manulai zoologijos soduose išgyvena 11–12 metų. Tikimasi, kad naujasis gyventojas, kartu su manule Melisa sėkmingai padidins šios rūšies populiaciją. Lietuvos zoologijos sode manulai laikomi nuo 1969 m.

am.lt