Kaimo vietovėse dar toli gražu ne visur nuotekos yra tvarkomos civilizuotai. Žmonės daug metų gyveno teršdami aplinką ir nesuvokia, kad buityje, skalbimo metu ir kitur susidaręs vanduo yra priskiriamas ne tik nuotekoms, bet ir teršia aplinką. Pagal nuotėkų tvarkymo reglamentą, visos susidarančios nuotėkos privalo būti išleidžiamos į aplinką tik išvalytos tam skirtuose įrenginiuose. Deja, tokių įrenginių daug kur rajone dar iš viso nėra, arba trūksta kanalizacijos tinklų. Daugumas gyventojų nuotėkas išleidžia į rezervuarus. Kai kurie gyventojai mano, kad nuotėkas vasaros sezono metu gali vežti ir pilti ant savo žemės. Toks mąstymas yra neteisingas – nuotėkos turėtų būti išvežamos tik į jų valyklas. Beje, nuotėkas gali vežti tik užsiregistravę atliekų vežėjai. Žemės ūkio bendrovės, ūkininkai ir kiti asmenys teikti tokių paslaugų neturi teisės.
Susirinkime su rajono bendruomenių pirmininkais, nevyriausybinių organizacijų vadovais Pakruojo rajono agentūros darbuotojai priminė galiojančius teisės aktų reikalavimus dėl buityje susidarančių nuotekų tinkamo tvarkymo Nuotekų reglamente aiškiai numatyta, kad prieš išleidžiant į gamtinę aplinką nuotekos turi būti tvarkomos reikalavimus atitinkančiose centralizuotose, atskirose arba grupinėse nuotekų tvarkymo sistemose. Draudžiama bet kokias nuotekas tiesiogiai išleisti į požeminį vandenį ar skleisti ant žemės paviršiaus. Taip pat nuotekų surinkimo sistemoje, įskaitant lauko tualetų ir kitas nuotekų surinkimo talpas, turi būti užtikrintas reikalavimus atitinkantis sandarumas, kad nuotekos neprasiskverbtų į aplinką ir vanduo iš aplinkos nepatektų į sistemą.
Dar viena kaimo vietovėms problema – tinkamo geriamo vandens tiekimas. Kaimo vietovėse mažai kur yra centralizuoti geriamo vandens tiekimo tinklai, o nemaža dalis šachtinių šulinių užteršti nitratais, nitritais ir įvairiais mikroorganizmais. Tad aplinkosaugininkai susirinkimo metu aptarė geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą. Jo paskirtis nustatyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo organizavimą ir planavimą. Tik infrastruktūros plėtra gali sudaryti sąlygas fiziniams ir juridiniams asmenims gauti saugų ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį bei nuotekų tvarkymo paslaugas.
Gyventojams priminta, kad aplinkosaugininkai vykdys reidus ir tikrins kaip tvarkomos nuotekos bei koks tiekiamas vanduo. Nustačius pažeidimus bus taikomos poveikio priemonės. Administracinių nusižengimų kodeksas už nuotekų išleidimas į aplinką numato baudą asmenims nuo 60 iki 300 ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 170 iki 1170.
