Konvencija turėtų būti taikoma nuosekliai, užtikrinant, kad galimas poveikis Lietuvos aplinkai ir gyventojams bus deramai įvertintas ir į tai bus atsižvelgta įgyvendinant projektą.

Pagal Espo konvenciją, konsultacijos su visuomene ir ekspertais yra prasmingos tik atsakius į pagrįstus poveikį patirsiančios šalies prašymus. Lietuva iki šiol laukia atsakymų į esminius, su konfidencialia informacija nesusijusius, klausimus dėl Kaliningrado AE projekto vystymo, pavyzdžiui, kokie aikštelės parinkimo kriterijai? Ar buvo atliktas alternatyvių aikštelių įvertinimas, kaip to reikalauja Espo konvencija? Kaip bus užtikrinamas reaktoriaus aušinimas, kuomet aikštelė nuo pasirinkto aušinimo šaltinio - Nemuno - yra nutolusi 10-12 km.?

Kodėl dokumente dėl seisminių tyrimų vadovaujamasi 1983 m. ir 1999 m. duomenimis, kai 2004 metais Kaliningrado srityje įvykęs stipresnis žemės drebėjimas nėra vertinamas? Kodėl nepateikta informacija apie poveikį Nemuno upės baseino ekosistemai? Kodėl nepateikta informacija apie avarinės parengties planus? Kaip ir kuo ekonomiškai bei techniškai, neturint reikiamų elektros jungčių, grindžiamas šis projektas? Kada bus atliekami atsparumo testai Kaliningrado AE projektui? Ar planuojama instaliuoti papildomus mažo galingumo reaktorius?

Tai tik dalis neatsakytų klausimų, kuriuos Lietuva kelia nuo 2010 m. Per pastaruosius trejus metus Lietuvos institucijos oficialiai kreipėsi į Rusiją su šiais ir kitais klausimais keliolika kartų, paskutinį kartą 2013 m. liepos 12 d., tačiau atsakymų kol kas nesulaukia. Tarptautinių įsipareigojimų - Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA), Branduolinės saugos konvencijos ir Espo konvencijos reikalavimų - įgyvendinimas Kaliningrado atominės elektrinės atveju negali būti tik formalus.

Lietuva ragina atsakingas Rusijos institucijas konstruktyviai bendradarbiauti siekiant abiem pusėms svarbaus tikslo - užtikrinti branduolinę saugą regione.