2016 m. gruodžio 22 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu minėtoms subsidijoms skiriamos biudžeto lėšos nuo šiol bus naudojamos dengiant dalį mokesčio už atliekų tvarkymą (1 ct už 1 kv. m per mėnesį) visiems Vilniaus rajono gyvenamosios paskirties objektų savininkams, neturintiems įsiskolinimo už atliekų tvarkymą praėjusiais metais.
Anot Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyriaus vedėjo Miroslavo Romanovskio, ši subsidijos suma esant didesniam plotui per metus išauga iki gan ženklaus dydžio. O pats atliekų tvarkymo subsidijavimas yra savotiška motyvacija skolininkams laiku sumokėti už suteiktas paslaugas.
Pokyčius padiktavo išaugusios kainos
Sprendimas pakeisti vieną lengvatą kita buvo priimtas atsižvelgiant į tai, kad centralizuoto šildymo, centralizuoto geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo subsidijavimu naudojosi tik nedidelė dalis rajono gyventojų - daugiausia daugiabučių namų butų savininkai, kurių rajone nėra labai daug. O atliekų tvarkymo - kitaip tariant, šiukšlių išvežimo - subsidijomis pasinaudos ne tik visi gyventojai, bet ir asmenys, turintys Vilniaus rajono gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą.
„Tarybos sprendimui įtakos turėjo ir dvigubai padidėjęs mišrių komunalinių atliekų priėmimo į regioninę rūšiavimo gamyklą tarifas, t. y. vadinamasis „vartų“ mokestis. Suprasdama, kad toks nemenkas atliekų tvarkymo mokesčio padidinimas - tai papildoma finansinė našta gyventojams, Taryba priėmė sprendimą, kuris sumažins gyventojams šią papildomą naštą“, - pokalbyje su „Vilniaus krašto savaitraščiu“ sakė M. Romanovski.
Dvinarė rinkliava
Įvedusi minėtų paslaugų subsidijavimo pakeitimus Vilniaus rajono savivaldybės taryba, vykdydama LR Vyriausybės nutarimu patvirtintų Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių nuostatas, kitu Tarybos sprendimu numatė nuo 2017 m. sausio 1 d. taikyti dvinarę rinkliavą už atliekų tvarkymą.
Dvinarė rinkliava už atliekų tvarkymą susideda ir pastoviosios ir kintamosios dalių. Rinkliavos pastovioji dalis, kuri skirta atliekų tvarkymo sistemos išlaikymui, bus skaičiuojama nuo nekilnojamojo turto ploto ir atsižvelgiant į nekilnojamojo turto paskirtį, o kintamoji dalis bus skaičiuojama pagal susidariusį atliekų kiekį bei priklausys nuo naudojamo konteinerio dydžio ir išvežimo dažnumo.
Pagal Vyriausybės patvirtintas nuostatas, pastoviąją rinkliavos už atliekų tvarkymą dalį turės mokėti visi nekilnojamojo turto savininkai arba jų įgalioti asmenys, kintamąją - nekilnojamojo turto savininkai (arba jų įgalioti asmenys), kuriems teikiamos atliekų tvarkymo paslaugos.
Individualių namų savininkai galės mesti mišrias atliekas į 120 ir 240 litrų talpos konteinerius. Pagal naują potvarkį, jei namuose gyvena vienas asmuo, jis gali naudotis 120 l talpos konteineriu. Jei namuose gyvena daugiau šeimos narių, privalu naudotis 240 l talpos mišrių atliekų konteineriu. Daugiabučių namų savininkams privaloma rinkliava už atliekų tvarkymą nesikeičia, nes ir toliau pastovioji tarifo dalis bus skaičiuojama pagal buto plotą.
Siekiant geriau suprasti naują mokėjimų tvarką, verta atidžiau išnagrinėti kai kuriuos pavyzdžius: jei šeima naudoja individualius rūšiavimo konteinerius ir 240 litrų talpos mišrių atliekų konteinerį, taikant maksimalų apmokestinamą plotą (125 kv. m.) metinis rinkliavos mokesti atpigs 11,25 proc. Gyventojams, kurie už atliekų tvarkymą moka tais pačiais pagrindais (t. y. moka už 125 kv. m plotą ir turi 240 litrų mišrių atliekų konteinerį), tačiau kol kas nesinaudoja individualiais rūšiavimo konteineriais, rinkliavos mokestis nesikeis.
Jei namų ūkį sudaro vienas asmuo, gyvena 70 kv. m ploto būste ir naudojasi 120 litrų talpos mišrių atliekų konteineriu, jo mokama rinkliava už nerūšiuotų šiukšlių išvežimą bus mažesnė 3,6 procento, už rūšiuotų šiukšlių išvežimą sumažės 14 procentų. Anot M. Romanovskio, ši kaina yra aktuali daugumai vienišų žmonių, gyvenančių kaimo vietovėse.
Pažangus rūšiavimas
Siekiant sumažinti mišrių komunalinių atliekų kiekius, nuo kurių priklauso kintamoji rinkliavos dalis, Vilniaus rajono savivaldybė ragina gyventojus atsakingai rūšiuoti generuojamas atliekas. Atliekoms rūšiuoti gyventojams bus nemokamai išdalinti individualūs konteineriai. Rajono gyventojams, kurie naudosis individualiais rūšiavimo konteineriais, kintamoji rinkliavos dalis bus trečdaliu mažesnė.
„Konteinerių dalijimo procesą jau pradėjome. Kiekvienas privataus namo savininkas gaus dviejų konteinerių komplektą - 120 l talpos konteinerį, skirtą stiklinei pakuotei, ir 240 l talpos konteinerį, skirtą pakuočių atliekoms (popieriaus, plastiko, metalo) bei antrinėms žaliavoms. Daugiabučių namų savininkai, kaip ir ankstesniais metais, galės naudotis netoli jų namų pastatytais rūšiavimo konteineriais“, - aiškina M. Romanovski. Anot Vietinio ūkio skyriaus darbuotojų, atliekų rūšiavimas atveria galimybę ne tik veiksmingai ir efektyviai rūšiuoti atliekas, bet ir turi esminį teigiamą poveikį aplinkai. Todėl verta pasinaudoti pasiūlymu, kurio tikslas - rūpintis aplinka, kurioje kasdien gyvename.
„Vilniaus rajone augant gyventojų skaičiui, auga ir atliekų tvarkymo ir rūšiavimo apimtys, o tai reiškia, kad yra didžiulis poreikis veiksmingai jas rūšiuoti ir tvarkyti.
Be to, įgyvendinant Europos Sąjungos aplinkosaugos politiką bei Aplinkos ministerijos reikalavimus, šiais metais Vilniaus regiono savivaldybėms padidėjo mišrių komunalinių atliekų tvarkymo išlaidos. Mūsų pareiga - rūpintis Vilniaus rajono gyventojais užtikrinant jiems gerovę bei kuriant švarią ir saugią gyventi aplinką. Ir toliau stengsimės dirbti taip, kad gyventojams teikiamos paslaugos būtų kokybiškos ir kainuotų kuo pigiau“, - Tarybos priimtą sprendimą pakomentavo Vilniaus rajono savivaldybės merė Marija Rekst.
Lengvatų sistema
Rajono gyventojai, kurie nesinaudoja savo gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu, kaip ir anksčiau, bus atleidžiami nuo rinkliavos mokesčio. Tačiau tai bus susiję su tam tikrais formalumais - pavyzdžiui, reikės pateikti pažymą apie sunaudotą elektros energiją ir seniūnijos pažymą.
Panašiai kaip iki šiol rinkliavos mokesčio lengvatos bus taikomos nedirbantiems pensininkams bei 60-100 proc. darbingumo netekusiems asmenims. Be to, 70 proc. lengvata bus taikoma gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto savininkams, prie kurių naudojamo nekilnojamojo turto sunkiau privažiuoti ir komunalinių atliekų konteineriai pastatyti didesniu nei 1 km atstumu. 100 proc. pastoviosios rinkliavos dalies lengvata bus taikoma nenaudojamam gyvenamosios paskirties nekilnojamajam turtui ir žemės ūkio, gamybos ir pramonės paskirties nekilnojamojo turto objektų plotų dalims, kuriose vykdant ūkinę veiklą nesusidaro komunalinių atliekų.
Pasirūpinti konteineriais
Anot Vietinio ūkio skyriaus vedėjo, Vilniaus rajono gyventojai iki balandžio 1 d. turi pasirūpinti individualiais atliekų rūšiavimo konteineriais. Mat nuo balandžio komunalinio ūkio bendrovės pagal sudarytus grafikus pradės vežioti išrūšiuotas atliekas. Konteinerių ištuštinimo grafikai bus skelbiami interneto svetainėse www.vrsa.lt, www.nemenkom.lt, www.nemeziokomunalininkas.lt.
Norėdami gauti konteinerį, gyventojai turi kreiptis (tiesiogiai su prašymu arba elektroniniu paštu) į jų gyvenamąją teritoriją aptarnaujančias bendroves. Konteineriai jiems bus nemokamai paskirti iš karto. Jei asmenys neturės galimybių padaryti to patys, komunalinio ūkio bendrovės pagal pateiktus prašymus ir sudarytus grafikus išvežios juos nurodytu adresu.
„Svarbu pabrėžti, kad už rūšiuotų atliekų išvežimą gyventojai papildomai nemokės. Šias išlaidas dengs organizacijos, kurios finansuoja rūšiuotų atliekų surinkimą. Šiuo metu nupirkta 10 tūkst. 100 konteinerių komplektų. Iš viso konteinerių poreikis Vilniaus rajone - 20 tūkst. komplektų“, - patikslino M. Romanovski.
Vilniaus rajono savivaldybės tarybos patvirtinti nuostatai numato, kad nuo balandžio 1 d. komunalinių atliekų išvežimas iš privačių namų visose rajono gyvenvietėse bus vykdomas kartą per dvi savaites pagal iš anksto paskelbtą grafiką.
Vilniaus krašto savaitraštis