Ši pelėda aktyvi sutemus ir auštant, tačiau vasarą, kai visą parą šviesu, ji aktyvi ir dieną, todėl zoologijos sodo lankytojai tikrai turės galimybę pasigrožėti baltąja pelėda. Didžiąją laiko dalį ji tupi ant žemės ar žemų šakų, ypač aštria rega bei klausa per atstumą nustatydama, kur po sniegu slepiasi grobis, o tada tyliai puola. Baltoji pelėda minta lemingais (smulkus graužikas), kiškiais ir vandens paukščiais.
Pasaulinė gamtos apsaugos organizacija (angl. International Union for Conservation of Nature, IUCN) nuo 1988 m. įvertino baltųjų pelėdų populiaciją gamtoje ir nustatė, jog šios rūšies paukščiai nekelia rūpesčio dėl išnykimo. Manoma, kad jų globalinė populiacija siekia 200 tūkst. individų, bet grėsmių yra – šiaurės gyventojai tradiciškai jas medžioja dėl maisto, plunksnų ir nagų. Kanadoje užfiksuotos mirtingumo priežastys: elektros iškrova tupiant ant laidų, susidūrimai su lėktuvais ir kitomis transporto priemonėmis, įsipainiojimas į žvejų tinklus.
Planuojama, kad per 2017 metus į Lietuvos zoologijos sodą atvyks ir patinas, kuris kartu su šia baltąja pelėda sudarys porą naujai įrengtame voljere.
Lietuvos zoologijos sodas yra EAZA (Europos zoologijos sodų ir akvariumų asociacija) narys-kandidatas, todėl su kitais zoologijos sodais gali keistis arba nemokamai gauti eksponuojamus gyvūnus.
am.lt
