Šiuo metu žuvininkystės ūkis Tribonyse išgyvena savotišką renesansą. Užmarštin nuėjo chaoso ir brakonieriavimo metai, kai Tribonių karpius gaudė, kas norėjo. Seni atrodo laikai, kai į šalčininkiečių duris pasibelsdavo „žvejai“ diskretiškai klausdami „gal norėtumėte karpių žema kaina?“ Ekonominio lūžio meto chaosas žuvininkystės ūkyje baigėsi prieš dešimtmetį.
„Bendrovės „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ akcininku tapau 1995 metais. 2002 m. pradėjau jai vadovauti. Reikėjo daug ką pakeisti – pradedant nuo žuvų auginimo, kurios buvo mažos ir ne geriausios kokybės, iki naujos gamybos administravimo sistemos, pašarų, vadybos ir investicinės politikos įvedimo“, – prisimena UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ direktorius Algimantas Gylys.
Šiuo metu 540 ha teritorijoje bendrovė savarankiškai augina pašarus žuvims – ir ne tik karpiams, bet ir amūrams, karšiams, eršketams. Įmonės vadovybė sugebėjo išlaikyti branduolį darbuotojų, kurie dirba įmonėje jau daugelį metų ir apie žuvų auginimą žino viską. Tai aplinkinių kaimų gyventojai.
2010 m. Algimanto Gylio ir jo dukters Julijos iniciatyva Tribonyse įkurta kaimo bendruomenė. Pirmasis apčiuopiamas nevyriausybinės organizacijos veiklos efektas – įgyvendinant ES LEADER programos lėšomis finansuojamą Šalčininkų rajono kaimo vietovių plėtros strategiją, kaime pastatyta sporto įstaiga. Bendrovės būstinės pastato renovacija irgi atlikta minėtos strategijos lėšomis.
Vilniaus krašto savaitraštis