Jeigu ši rūšis toliau sparčiai plis Baltijos jūros baseine, kils didelė grėsmė vietinėms rūšims ir buveinėms. Nors gauruotosios šoniplaukos yra mažos – nuo 3 mm iki 3 cm dydžio, bet labai plėšrios. Jos ėda visus už jas mažesnius gyvūnus (kitas šoniplaukas, žuvų mailių, žirgelių lervas ir t. t.), todėl vandens telkinyje labai sumažėja žuvų arba jos net visai išnyksta, sunaikinus mailių. Be to, sumažėja maisto paukščiams, varlėms ir kitiems vandens gyvūnams. Ši rūšis labai atspari deguonies trūkumui, temperatūros svyravimams, druskingumui, todėl gali plisti įvairiausiuose vandens telkiniuose.

Kaip sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Laura Janulaitienė, pagrindinė priemonė kovoti su gauruotomis šoniplaukomis – reikiamai prižiūrėti laivų ir žvejybos įrangą (plauti, džiovinti), kad šie invaziniai vėžiagyviai nebūtų pernešami į naujus vandens telkinius. Gauruotąsias šoniplaukas draudžiama naudoti kaip gyvą masalą žvejybai.

Invazinės augalų ir gyvūnų rūšys, mokslininkų nuomone, daro didelės žalos ne tik biologinei įvairovei, bet ir ekonomikai. Pavyzdžiui, Europos Sąjunga dėl jų kasmet praranda apie 12,5 mlrd. eurų. Todėl ES biologinės įvairovės strategija iki 2020 m. numato nustatyti ir pagal svarbą surūšiuoti invazines rūšis ir jų patekimo kelius, o agresyviausias jų rūšis kontroliuoti arba išnaikinti.