ŠRAAD Pakruojo rajono agentūros ir ŠRAAD Valstybinės analitinės kontrolės skyriaus pareigūnai kas antrą dieną tiria Obelės upės vandenį. Taip pat tiriamas Kruojos įtekančios ir ištekančios iš Pakruojo tvenkinio vanduo bei Mūšos upė. Paimti mėginiai tiriami ne tik ŠRAAD laboratorijose, bet ir siunčiami į Aplinkos apsaugos departamento laboratoriją.
Remiantis tyrimų rezultatais, galima konstatuoti, kad padėtis Obelės upėje po truputį gerėja. Vandens rūgštingumas jau atsistatęs, daugėja ir vandenyje ištirpusio deguonies. Į Petraičių tvenkinį įtekantis Obelės vanduo jau pilnai prisotintas deguonimi. Gerėja ir ištekančio iš Petraičių tvenkinio vandens kokybė. Jei šios savaitės pradžioje iš užtvankos ištekančiame vandenyje ištirpusio deguonies kiekis buvo 0,76 mg/l, o prieš savaitę 0,66 mg/l, tai šį trečiadienį jau 1,39 mg/l. Ženkliai sumažėjo ir putų, kurios susidarydavo prie Petraičių tvenkinio užtvankos.
Padėtis Kruojos upėje išlieka stabili. Deguonies kiekis šios upės vandenyje, tiek prieš Pakruojo tvenkinį, tiek ištekant iš jo yra daugiau kaip du kartus didesnis nei norma (norma - 4 mg/l). Vandens rūgštingumas taip pat nesikeičia.
Tiriamas ir aktyvių medžiagų kiekis vandenyje bei biocheminė oksidacija. Tyrimų rezultatai rodo, kad upių vanduo geras.
ŠRAAD valstybinės analitinės kontrolės skyrius nuolat atlieka upių vandens kokybės monitoringą. Pagal 2016 m. patvirtintą upių monitoringo planą, Šiaulių regione tiriama ir Kruojos upė. Tiek ankstesni šių metų žiemą, pavasarį ir vasarą atlikti vandens tyrimai, tiek dabar atlikti jokių vandens kokybės pasikeitimų nerodo.
Siekiant stebėti padėti Pertaičių ir Pakruojo tvenkiniuose Medžiotojų ir žvejų draugijos Pakruojo skyriaus įpareigotas vykdyti nuomojamų tvenkinių apžiūrą ir nedelsiant pranešti apie pasikeitimus ar kritusiais žuvis. Po žuvų perkėlimo iš Petraičių tvenkinio, naujų pranešimų apie pavojų žuvims negauta, tad Pakruojo žvejams nereikėtų nerimauti.
