„Sprendimas dėl Šmalenbergo viruso uždrausti galvijų eksportą į Baltarusiją kitoms Europos Sąjungos valstybėms taikomas jau metus. Lietuva iki šiol buvo vienintelė valstybė, kuriai toks draudimas nebuvo taikomas, todėl per 2012 metus į Baltarusiją eksportavome 222 veislinius galvijus. Dabartinė situacija susiklostė užsitęsus deryboms tarp Europos Sąjungos ir Muitų Sąjungos, nes šalys skirtingai traktuoja tam tikrų laboratorinių tyrimų išvadas dėl Šmalenbergo viruso nustatymo", – sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Jonas Milius.
Direktoriaus teigimu, Lietuvoje nėra patvirtinta susirgimų Šmalenbergo virusu atvejų, tačiau dalyje tiriamų galvijų kraujo mėginių nustatoma šio viruso antikūnių. Tokie tyrimų rezultatai parodo, kad gyvūnai turi susiformavusį imunitetą dėl kontaktų su viruso nešiotojais – mašalais, tačiau tai nereiškia, kad gyvūnai serga.
„Surasti sprendimą dėl skirtingo laboratorinių tyrimų rezultatų traktavimo visų pirma turi Europos Sąjungos ir Baltarusijos atsakingi pareigūnai. Lietuva savo ruožtu taip pat ieško būdų eksportui atnaujinti. Be to, ieškome ir naujų rinkų eksportui", – sakė Jonas Milius.
Šmalenbergo liga laikoma ūkine gyvulių liga, dėl kurios krenta gyvulių produktyvumas, padažnėja apsigimimų ar jauniklių abortų atvejai. Dėl jos ūkininkai gali patirti nuostolių, todėl Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba prašo ūkininkus ir veterinarijos gydytojus nedelsiant informuoti apie galvijų, avių ar ožkų jauniklių apsigimimus, siekiant nustatyti jų priežastis.
Remiantis mokslininkų išvadomis, Šmalenbergo ligą sukeliantis virusas žmogaus sveikatai nepavojingas. Nėra nustatyta atvejų, kad ūkininkai ar veterinarijos gydytojai, turėję artimus kontaktus su sergančiais gyvūnais, būtų užsikrėtę šiuo virusu. Nustatyta, kad Šmalenbergo virusas gan trumpą laiką cirkuliuoja užkrėsto gyvūno kraujyje, jis neplinta ir per gyvūninius produktus (mėsą, pieną) ar šalutinius gyvūninius produktus.
