1. Nepamirškite repelentų, juos naudokite pagal instrukciją
Trumpalaikei apsaugai nuo kraujasiurbių kontrolės ekspertai rekomenduoja naudoti vaistinėse ar prekybose centruose pardavinėjamas purškiamas ar tepamas atbaidomąsias medžiagas, spirales, žvakes ir kt. Svarbu atidžiai perskaityti, kokius kenkėjus priemonės atbaido, kaip naudoti ir kiek laiko priemonė veikia.
Vieni iš įkyriausių vasaros malonumų gadintojų yra uodai, mašalai ir sparvos. Šių kraujasiurbių įkandimus lydi skausmas, niežėjimas ir patinimas. Kenkėjų kontrolės ekspertai pasakoja, kad didžiausi kraują siurbiančių skrajūnų būriai sutinkami netoli vandens telkinių. Vieni kraujasiurbiai kiaušinėlius deda stovinčiame ar lėtai tekančiame vandenyje, kiti – ant iš vandens kyšančių arba drėgname dirvožemyje augančių augalų, tarp upėse esančių akmenų.
„Vos saulei nusileidus į medžioklę išsiruošia uodų patelės – jas labiausiai vilioja šiluma, drėgmė, kvepalų, higienos priemonių kvapai. Sparvos dažniau sutinkamos miškingose vietovėse, tačiau, skirtingai nuo uodų, jos aktyvios dienos metu ir net saulėtu oru, o temstant užleidžia vietą uodams. Sparvas vilioja aukos šiluma, iškvepiamas anglies dvideginis ir net judesiai. Dažnai šie kraujasiurbiai vabzdžiai puola vandens telkiniuose besimaudančius žmones, manoma, jas vilioja spindintis vandens paviršius. Prie žmogaus jos priskrenda nezvimbdamos ir gelia taip, kad net po įkandimo ima tekėti kraujas – jų seilėse yra kraujo krešėjimą slopinančių medžiagų. Po daugybinių kraujasiurbių įkandimų gali net sukilti temperatūra, sutrikti kvėpavimas, pakisti pulsas“, – perspėja M. Kutkaitė.
Gana sudėtinga apsisaugoti nuo erkių, valstybės lygmeniu nėra atliekamas šių nariuotakojų cheminis naikinimas. Lietuvoje užregistruotos cheminės medžiagos, kuria būtų galima purkšti pievas, miškus ir taip naikinti erkes, nėra.
„Lietuvoje nėra registruota cheminių medžiagų, kuriomis galima mažinti erkių populiaciją. Erkės tyko aukštoje žolėje, miškingose vietose. Įsisiurbus erkei, ją reikia nedelsiant ištraukti ir mažiausiai dvi savaites stebėti savo sveikatą“, – pataria kenkėjų kontrolės ekspertų „Dezinfa” vadovė Margarita Kutkaitė.
2. Šiukšles ir maistą laikykite sandariuose maišuose bei induose
Po stovyklavimo gamtoje neretas skundžiasi sutrikusia žarnyno veikla neįtardamas, kad negalavimų priežastis – musė.
„Musės dažniausiai zuja aplink šiukšliadėžes, kuriose gausu įvairaus maisto. Šie vabzdžiai platina parazitinių kirmėlių kiaušinėlius, dizenterijos, choleros, vidurių šiltinės, tuberkuliozės, poliomelito ir kt. ligų sukėlėjus. Gyventojai vis dar linkę nekreipti dėmesio į šias zvimbiančias skraiduoles – pabaido ranka ir tiek, o vėliau kenčia nuo skrandžio skausmų, viduriavimo, vėmimo ir kt.“, – pasakoja kenkėjų kontrolės ekspertė.
Ant mėsos, duonos, daržovių ar kitų produktų nutūpusi musė atryja suvalgytą maistą ir vėl jį suvartoja, palikdama milijonus mikroorganizmų, padėdama šimtus kiaušinėlių, iš kurių, esant šiltam orui ir nepraėjus nei 24 val., išsirita lervos.
Laiką leidžiant gamtoje rekomenduojama šiukšles laikyti sandariai užrištuose maišuose, pastatyti toliau nuo stovyklavietės. Maistas turėtų būti laikomas uždaruose induose – uždengti lėkštute nepakanka, kadangi maistą užuodusi musė sugebės rasti plyšį.
3. Būkite apdairūs sėsdami ant žemės, besigardžiuodami saldumynais
Kol poilsiautojai mėgaujasi vandens malonumais, aktyviomis pramogomis lauke, progos pasmaguriauti ant stalo esančiais skanumynais nepraleidžia širšės. Jų kolonijos šiuo metu pasiekusios piką, gausu naujų vabzdžių, todėl širšės maisto savo lizduose augantiems gentainiams ieško vis didesnėje teritorijoje.
„Į nesandariai uždarytus indelius su uogomis, vaisiais, sausainiais neretai įskrenda širšės ir ima puotauti. Sudrumstę širšių ramybę, galite būti skaudžiai sugelti. Širšė gali gelti ne kartą, įkandimai skausmingi, iššaukiantys patinimus, niežėjimą, alergiškiems žmonėms – sunkią anafilaksinę reakciją, pavojingą gyvybei. Dažnai pasitaiko atvejų, kai širšė praryjama geriant saldžius gaivinamuosius ar alkoholinius gėrimus. Tokie atvejai pavojingi net ir nealergiškam žmogui, nes vietinės reakcijos metu patinimas užblokuoja kvėpavimo takus“, – tikina M. Kutkaitė.
Ekspertė pataria būti apdairiems ir sėdantis ant žolės, vaikštant mišku, susiruošus miegoti palapinėje – įsibrovus į širšių, širšuolų teritoriją įgėlimai neišvengiami. Prieš įsikuriant gamtoje, reikia apžiūrėti vietovę, nes širšės dažnai mėgsta savo lizdus susukti medžių drevėse, inkiluose, net graužikų urveliuose ar ant pernykštės žolės stabarų. Jei jau aptikote širšių koloniją, patariama pasiieškoti kitos vietos savo iškylai. Bet kokiu atveju gamtoje pavienių širšių viešnagės ant vaišių stalo greičiausiai neišvengsite – reikia būti atsargiems.
