„Pradžia buvo labai sunki, bet drąsiai žengėme pirmuosius žingsnius, turėjome didelių planų. Dabar galiu pasakyti, kad per šį laikotarpį mes išaugome ir daug pasiekėme. Įgijome gerą reputaciją, o geriausia reklama yra perduodama iš lūpų į lūpas. Mes turime 4 pilnas grupes. Dar yra norinčių, bet daugiau negalime sutalpinti. Tai rodo, kad lenkų vaikų darželis Mickūnuose reikalingas“, – pasakė Mickūnų lenkų lopšelio-darželio direktorė Božena Stelmakova.
Įgijo tėvų pasitikėjimą
Mickūnų lenkų vaikų darželis buvo įkurtas 2011 metais. Jo statybą finansavo Vilniaus rajono savivaldybė ir draugija „Wspólnota Polska”.
Kaip pabrėžė B. Stelmakova, iki tol lenkų darželio grupių šioje vietovėje visiškai nebuvo. Tiesa, vaikų darželis Mickūnuose veikė jau kolūkio laikais, bet iš pradžių rusų ugdymo kalba, o dabar – lietuvių kalba. Konkurencijos lenkų darželio direktorė nebijo ir teigia, kad abi Mickūnų ikimokyklinės įstaigos sėkmingai veikia ir viena kitai netrukdo.
Lenkų vaikų darželį šiuo metu lanko 80 vaikučių. Yra dvi lopšelio grupės 1,5-2 metų amžiaus mažyliams ir 2,5-3 – metų vaikams. Ikimokyklinę grupę sudaro keturmečiai ir penkiamečiai. O vyriausieji – ankstyvosios mokyklinės grupės auklėtiniai (5-6 metų vaikai). „Įgijome tėvų pasitikėjimą. Pateikiama vis daugiau naujų prašymų priimti vaikus. Deja, negalime priimti visų norinčių, tėvai turi palaukti laisvų vietų. Dabar turime prašymų net 2017 metams“, – sakė pašnekovė.
Įsidainavęs darželis
Mickūnų lenkų vaikų darželis rūpinasi visapusišku kiekvieno vaiko vystymusi, siekia užtikrinti, kad mažieji plėtotų savo kūrybinį aktyvumą per šokį, dainavimą. Kaip sako direktorė, ikimokyklinukai labai mėgsta dainuoti ir kasmet dalyvauja festivalyje „Įsidainavęs darželis“, organizuojamame Stanislovo Moniuškos Lietuvos lenkų kultūros centro, o po metų planuoja pirmą kartą pasirodyti Lietuvos lenkų mokyklų draugijos „Macierz Szkolna“ organizuojamoje peržiūroje „Bajeczki z przedszkolnej półeczki” (Pasakėlės iš darželio lentynėlės).
Įstaiga siekia skatinti vaikus teikti pirmenybę sveikai gyvensenai. Svečiuodamasi pas vaikus, kaip tik patekau į „Morkos dieną“.
Darželyje taip pat dirba logopedas. „Kadangi pastaruoju metu sutrikusios kalbos vaikų daugėja, tėvai yra labai patenkinti, kad turime tokį specialistą“, – sakė B. Stelmakova.
Kartu su logopede ir muzikos vadovėmis darželyje dirba 9 ikimokyklinio ugdymo mokytojai. „Kolektyvas yra darnus. Nuo pirmųjų dienų dirbame kartu. Tai atsidavę žmonės, kurių dėka mūsų darželis klesti. Tėvai atveda vaiką ne pas mane, o pas darželio auklėtojas. Tai jų nuopelnas, kad vaikas su šypsena ateina į darželį. Kartais koridoriuje girdžiu vaikų, net nenorinčių eiti namo, verkimą. Tai džiugina“, – sakė ponia Božena.
Patirties – į Vakarus
Vaikų darželio kolektyvas yra jaunas dvasia, kupinas idėjų ir nebijantis iššūkių. Jau antraisiais darželio veiklos metais Mickūnų darželio auklėtojos dalyvavo dideliame tarptautiniame projekte „Comenius“. Jame dalyvavo darželiai iš 12 šalių. „Projektas buvo skirtas ekologijai ir sveikai mitybai. Auklėtojos turėjo organizuoti įvairius užsiėmimus su vaikais, po to pristatymų forma bendruosiuose susitikimuose pasidalinti savo patirtimi su daugelio šalių pedagogais. Buvome Rumunijoje, Turkijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje, Norvegijoje, Italijoje ir Latvijoje, kur pristatėme savo vaikų darželį“, – pasakojo direktorė.
Mickūnų darželio auklėtojos turėjo galimybę pamatyti, kaip veikia kitų šalių darželiai. „Kiekvienoje šalyje yra kitoks ikimokyklinio švietimo modelis. Latvijos ir Lietuvos vaikų darželiai yra panašūs ir dirba bene ilgiausiai, t. y. apie 10, 5 valandų. Vaikai čia praleidžia beveik visą dieną. Pavyzdžiui, Rumunijoje buvome darželyje, kuris veikia tik 4 valandas per dieną. Nustebome, kad tėvai turi galimybę atvykti ir pasiimti vaiką ir jiems neiškyla problema, su kuo jį po to palikti. Panašiai yra Italijoje“, – pasakojo pašnekovė.
2014 m. pasibaigus projektui, Mickūnų įstaiga jau buvo užmezgusi ryšius su daugeliu Europos darželių. Su jais tiesiogiai per internetą organizuoja bendrus projektus, dalijasi idėjomis. „Glaudžiau bendradarbiaujame su Lenkija ir Latvija“, – pasakojo ponia Božena.
Sunkumai ir problemos
Direktorę labai džiugina auklėtojų aktyvumas ir iniciatyvumas. Pavasarį jos planuoja dalyvauti kitame tarptautiniame projekte, o dabar daugelį idėjų įgyvendina savame kolektyve, aktyviai dalyvauja nacionalinėse iniciatyvose, pavyzdžiui, šiuo metu vykdomame vaikų sveikatos projekte „Sveikatiada“.
„Dalyvavimas projektuose reikalauja daug pastangų. Tai ne tik užsiėmimai su vaikais, bet ir darbas su dokumentais, pristatymų rengimas, važiavimas į konferencijas ir susitikimus, kurių metu pristatome savo darbus. Tačiau dalyvavimas įvairiose iniciatyvose yra labai naudingas darželiui. Stengiamės būti aktyvios ne tik savo kolektyve – savo patirtimi ir pasiekimais noriai dalinamės su kolegomis iš kitų Vilniaus rajono darželių“, – pasakojo ponia Božena.
Vis dėlto direktorė pasiguodė, kad pastaruoju metu rasti gerą auklėtoją, kuri mylėtų vaikus ir turėtų tinkamą išsilavinimą, – didelė problema. „Prieš 4-5 metus man nereikėjo specialiai ieškoti auklėtojų, nes elektroniniu paštu gaudavau daugybę gyvenimo aprašymų. Dabar paštas tuščias“, – pareiškė pašnekovė. Galbūt, svarsto direktorė, jauni specialistai nenori įsidarbinti darželyje, nes tai yra atsakingas, bet dėl uždarbio nelabai patrauklus darbas.
Kita problema – metodinių priemonių lenkų kalba ankstyvojo mokyklinio amžiaus grupių auklėtojoms trūkumas. „Aš paklausiau leidykloje, ar planuojama išleisti mokymo priemones „nulinei klasei“ lenkų kalba. Jie pasakė, kad ne. O mes kažkaip turime dirbti ir mokyti vaikus lenkų kalba pagal lietuvių programą. Taip, mes naudojame iš Lenkijos atvežtas knygas, bet Lietuvos ir Lenkijos mokymo programos skiriasi. Taigi mes turime daug versti, ieškoti, atrinkti, adaptuoti tekstus ir kt., kad būtų 1 klasės programos tąsa“, – konstatavo B. Stelmakova.
Šeiminės šventės
Vaikų darželis auklėja būsimus mokinius Mickūnų lenkų gimnazijai. Mokytojos, renkančios vaikus į pirmą klasę, po Naujųjų metų glaudžiau bendrauja su mumis. Organizuoja susitikimus mūsų darželyje, susipažįsta su tėvais, prisistato“, – pasakojo direktorė. Pastaraisiais mokslo metais gimnazija suorganizavo konferenciją, į kurią pakvietė ir būsimus pirmokus. Kaip pabrėžė ponia Božena, tokie veiksmai padeda parengti vaikus mokyklai.
Direktorė labai patenkinta bendradarbiavimu su tėvais. Kaip minėjo, mamos ir tėčiai noriai ateina į šventes, susirinkimus, domisi, kas vyksta darželyje, ir visada pasiryžę padėti. Dabar jie padeda planuoti, kaip įrengti ikimokyklinio ugdymo kampelius kieme, kur esant geram orui mažyliai turėtų įvairaus užsiėmimo.
„Kartu su tėvais jau du kartus iš eilės organizavome Šeimos spartakiadą. Vyksta šeimos sporto varžybos ir bendra iškyla. Vaikai dainuoja dainas, deklamuoja eilėraščius. Susitikimas suburia visą darželio bendruomenę Tikimės, kad ši graži šventė taps mūsų kasmete tradicija“, – sakė ponia Božena. Taip pat netrūksta bendrų kelionių, ekskursijų ir išvykų į teatrą.
Pagrindas – savos tradicijos
Kalbėdama apie ikimokyklinio ugdymo gimtąja kalba svarbą, direktorė pasakė galvojusi, ar tai svarbu, ar ne. „Tai yra pagrindas. Turime laikytis savo šaknų, perteikti vaikams savas tradicijas, kalbą, kultūrą. Savo kilmės negalima atsisakyti“, – sakė ji ir pabrėžė, kad pastaruoju metu vis daugiau lietuvių šeimų atveda vaikus į lenkų vaikų darželį. „Atsižvelgiant į tai, kad seneliai kalba lenkiškai, tai tikrai padės vaikaičiams išmokti lenkų kalbą, kad vaikas atsimintų, iš kur jis yra kilęs, kad puoselėtų protėvių tradicijas“, – akcentavo Mickūnų lenkų vaikų darželių direktorė.
Ivona Klimaševska
http://l24.lt/lt/ekologija-ir-gamta/item/103223-mickunu-lenku-vaiku-darzelyje-linksmas-pirmojo-jubiliejaus-laukimas#sigProGalleria1fb50d51d1
„Projektas yra bendrai finansuojamas iš Lenkijos Respublikos užsienio reikalų ministerijos lėšų, skirtų už Lenkijos ribų gyvenantiems lenkams“