Lietuvos vyriausioji epidemiologė Loreta Ašoklienė atkreipia dėmesį, kad iš Baltijos valstybių didžiausias sergamumo bei mirties atvejų rodiklis yra Estijoje. Antroje vietoje pagal rodiklius yra Lietuva, trečioje – Latvija, kurioje kol kas fiksuoti tik 5 mirties atvejai.

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad trečiadienį Vyriausybėje bus nuspręsta dėl tolesnių leidimų įvairiems verslo sektoriams vykdyti veiklą karantino metu. Vyriausybės vadovo teigimu, pagrindinis uždavinys dabar – nuspręsti dėl vaikų darželių veiklos, tačiau, pažymėjo S. Skvernelis, rizikos grupėje esantiems darželių darbuotojams nebūtų leista dirbti.

Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Saulius Tamulevičius teigia, kad kol kas pagrindinis taškas, kuriame nuolat budi pareigūnai, yra Nemenčinės miestelis – jame yra ribojimas judėjimas. Visgi, pasak policijos atstovo, Nemenčinės gyventojai elgiasi drausmingai, piktybinių pažeidimų neužfiksuota, o nuo miestelio uždarymo pradžios išrašyti tik 3 protokolai.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas sako, kad situacija prie valstybės sienos stabilizavosi – žmonės, anot jo, jau susigyveno su tuo, kad jų judėjimas yra ribojamas.

Lietuvos vyriausioji epidemiologė Loreta Ašoklienė atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje, lyginant su kitomis ES šalimis, registruojami vieni žemiausių sergamumo rodikliai. L. Ašoklienės teigimu, tam didžiausią įtaką padarė Lietuvoje laiku įvestas griežtas karantinas.

Nacionalinės visuomenės priežiūros laboratorijos (NVPL) antradienio 7.00 val. duomenimis, Lietuvoje pirmadienį patvirtinti 24 užsikrėtimo COVID-19 atvejai, ištirti 4 401 ėminiai.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologė Daiva Razmuvienė informuoja, kad šiuo metu šalyje yra nustatyta 30 koronaviruso židinių, 10 iš jų – gydymo įstaigose. Iš viso per karantino laikotarpį, pasak NVSC epidemiologės, koronavirusas nustatytas 220 medikų, 1 200 sveikatos priežiūros specialistų – saviizoliacijoje.

Nemenčinėje ištyrus beveik 400 gyventojų, nustatyti 5 koronaviruso atvejai, visi jie susiję su įmone „Vilnika“, informuoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė. NVSC atstovės teigimu, pirminis planas per dieną yra ištirti po 400 darbuotojų. Pasak R. Lingienės, taip pat planuojama išplėsti tyrimų apimtis ir dėl koronaviruso tirti kitų didžiųjų Nemenčinės įmonių darbuotojus, gyvenančius aplinkinėse teritorijose.

Šalyje paskelbtas karantinas padiktavo pasikeitusius asmens higienos, o tuo pačiu ir apsipirkimo įpročius. Reikšmingai augo priemonių plauti rankoms ir kitų švaros prekių paklausa, iš specializuotų salonų grožio procedūros persikėlė į namus, rodo prekybos tinklo „Maxima“ duomenys.

Nomofobijos (nuo ang. no more phone) – baimės likti be telefono – būsena šiandien tokia įprasta, kad ne visuomet ją pastebime. Daugiau kaip 50 proc. žmonių visą dieną nė valandos nepraleidžia netikrindami telefono, o vidutinis ekrano atrakinimų per dieną skaičius svyruoja nuo 60 iki kelių šimtų kartų. Tas dar aktualiau šiandien – visuotinio karantino laikotarpiu. Vis tik toks nuolatinis prisijungimas prie įrenginio ne tik ima panašėti į priklausomybę, bet ir yra tiesiogiai sietinas su nerimo ar depresijos atsiradimu. Tad kaip atpažinti, kada naudojimasis telefonu peržengia ribą, ir kaip įprotį įveikti?