Pirmadienį visą Lietuvą talžiusi audra Valstybinių miškų urėdijos patikėjimo teise valdomuose ir prižiūrimuose miškuose išvartė ir išlaužė apie 80 tūkst. medžių, tvarkymo apimtys siekia 50 tūkst. m³. Kadangi vyrauja pavienių medžių pažeidimai, susidaro milžiniškas tvarkomos teritorijos tinklas, todėl tvarkymo darbus atlikti tampa sudėtinga.

Siekiant apsaugoti spygliuočių medynus nuo žievėgraužio tipografo plitimo, Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai tęsia tikslines išvykas Lietuvos miškuose. Birželio – liepos mėnesiais atliktos 184 išvykos, kurių metu apžiūrėta apie 50 procentų Lietuvos eglynų. Ypatingą dėmesį pareigūnai skiria Kazlų Rūdos, Vilniaus rajono ir Šalčininkų rajono teritorijoms, kuriose dėl gausaus šio vabzdžio paplitimo paskelbta stichinė nelaimė. Primename, kad gyventojai žemėlapyje tvarkaulietuva.lt gali žymėti aptiktas žievėgraužio tipografo veisimosi vietas ir taip prisidėti prie šio vabzdžio plitimo mažinimo.

Žievėgraužio tipografo antros generacijos vabalų skraidymo pradžia buvo 28 proc. gausesnė nei pernai. Pagausėjimą nulėmė žievėgraužio antros kartos vabalų ankstyvesnis išsivystymas. Dėl kovą buvusių rekordiškai šiltų orų žievėgraužis tipografas netipiškai anksti pradėjo skraidyti ir apnikti žalias egles. Skraidymas prasidėjo 3–4 savaitėmis anksčiau nei įprasta.

Trakų ir Šalčininkų rajono savivaldybėse artėjama prie stichinės nelaimės miškuose ribos. Penktadienį aplinkos ministras Simonas Gentvilas kartu su Valstybinės miškų tarnybos ir Valstybinių miškų urėdijos specialistais pristatė, kokių priemonių imamasi žievėgraužio tipografo užpultų eglynų situacijai spręsti.

Lietuvoje vyraujanti aukšta oro temperatūra ir nedidelis kritulių kiekis – itin palankūs veiksniai miško gaisrams kilti. Valstybinių miškų urėdijos regioninių padalinių pateiktais duomenimis, šiais metais, iki gegužės 29 d., Lietuvos miškuose užregistruoti 35 miško gaisrai 6,01 ha plote, o 2023 metais tuo pačiu laikotarpiu šalyje buvo užregistruotas 61 miško gaisras 14,83 ha plote.

Valstybinės miškų tarnybos specialistai, vertindami šių metų orų sąlygas ir aktyvią žievėgraužio tipografo skraidymo pradžią, prognozuoja, kad eglynams žievėgraužis tipografas bus pavojingas ir šiemet. Kenkėjas galimai sudarys masinio dauginimosi židinius ir dėl to nudžius jo apniktos eglės. Todėl miško savininkai, savo arba gretimose valdose turintys potencialiai šio kenkėjo pažeidžiamų eglynų (40 metų ir vyresnių), prašomi būti atsakingais ir tinkamai juos prižiūrėti, o taip pat paraginti tokiais būti ir kaimynus.

Pastaruosius keletą metų šalies miškuose pastebimai padaugėjo džiūstančių eglynų. Medynai džiūsta dėl besikeičiančių klimatinių sąlygų. Eglynams augti Lietuvoje sąlygos tampa nepalankios dėl šiltėjančių orų, dažnėjančių sausringų, kaitrių periodų ir gausėjančios žievėgraužio tipografo populiacijos. Pavasarį, vasarą vyraujant šiltiems ar net karštiems, sausiems orams, eglių augimas sulėtėja ar visai sustoja ir jos nebesugeba apsiginti nuo kenkėjų.

Kovo pabaigoje buvęs rekordinis orų atšilimas inicijavo netipiškai ankstyvą žievėgraužio tipografo vabalų skraidymo pradžią. Skraidymas prasidėjo 3–4 savaitėmis anksčiau nei įprasta. Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos skyriaus specialistai kenkėjo vabalų įsigraužimų pradžią po augančių žalių eglių žieve fiksavo gegužės pirmomis dienomis, taip pat žymiai anksčiau nei įprasta.

Šiemet kaip niekada anksti prasidėjus žievėgraužio tipografo aktyvumui, prognozuojama, kad šio vabalo populiacija plis dar sparčiau ir darys dar daugiau žalos Lietuvos eglynams. Valstybinė miškų tarnyba ragina miškų savininkus apžiūrėti ir stebėti savo miškus, ypač, jei juose gausu eglių.

Valstybinė miškų tarnyba informuoja, kad 2024 m. kovo 19 d. įsigaliojo nauja Miško kirtimo taisyklių redakcija, pagal kurią nustatytos naujos miško kirtimo procedūrų, leidimų gavimo gairės, įtraukti nauji reikalavimai miško kirtimo metodams, sanitarinei miškų apsaugai bei aplinkosaugai.