Krašto apsaugos ministerijoje viceministras Eimutis Misiūnas ir Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Matthias Sonnas pasirašė sutartį, pagal kurią Vokietija Lietuvai skirs iki 500 tūkst. eurų naujų amunicijos sandėlių Lietuvos kariuomenėje projektuoti, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).

Lietuvos kariuomenės vado atstovas spaudai mjr. Tomas Balkus teigia, kad po koronaviruso protrūkio Kęstučio motorizuotame batalione Tauragėje, kariuomenė ėmėsi visų saugumo priemonių: visi kontaktą su sergančiais kariais turėję asmenys yra ištestuoti, o dalis karių perkelti į kitus batalionus. Tiesa, majoras neslepia, kad yra svarstoma, kaip vėl riboti veiklą kariuomenėje.

Kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys sako, kad jau mėnesį apie 120-200 kariškių kasdien padeda Valstybės sienos apsaugos tarnybai, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui bei policijai patruliuoti viešosiose erdvėse, užtikrinant karantino laikymąsi.

Toliau modernizuojant ir atnaujinant Lietuvos kariuomenės pajėgumus, Gynybos resursų agentūra prie Krašto apsaugos ministerijos sausio 20 d. pasirašė sutartį su Vokietijos gamintojo „Daimler AG“ įgaliotu atstovu Lietuvoje UAB „Silberauto“ dėl AROCS specialiosios paskirties sunkvežimių platformoms ir konteineriams vežti įsigijimo. Atvirame konkurse dalyvavo keturi automobilių gamintojai. Per ketverius metus planuojama nupirkti 25 tokius sunkvežimius. Bendra sutarties vertė – apie 10 mln. eurų su PVM. Į kainą įeina ne tik specialiai karinėms reikmėms pritaikyti sunkvežimiai su hidrauline krovos sistema, krovinių pakrovimo-transportavimo platforma, konteinerių krovos sistema, tačiau ir logistinis paketas su specialiųjų įrankių komplektais, kompiuterinės diagnostikos su programine įranga komplektais ir kt.

Toliau modernizuojant ir atnaujinant Lietuvos kariuomenės transporto parką, Lietuvos kariuomenės Depų tarnybai perduoti pirmieji keturi Vokietijos gamintojo „Daimler AG“ vilkikai ZETROS 3643 su priekabomis. Dar keturis tokius pačius vilkikus su priekabomis Lietuvos kariuomenė gaus 2020 metais. Lietuva yra pirmoji iš trijų Baltijos valstybių, įsigijusi padidinto pravažumo ir didelės keliamosios galios vilkikus su priekabomis, kurie bus naudojami savaeigių artilerijos haubicų, evakuacinių tankų pervežimui, praneša Krašto apsaugos ministerija.

Net trys Lietuvos kariuomenės kariniai vienetai pirmadienį pasitiko nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos (NPPKT) karius. Tarnybą Lietuvos kariuomenėje pradėjo daugiau kaip 550 karo prievolininkų.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda Kariuomenės dienos proga pasveikino šalies, sąjungininkų ir partnerių karius. Vilniaus Katedros aikštėje įvyko iškilminga Lietuvos karinių pajėgų rikiuotė ir paradas, kuriuose taip pat dalyvavo krašto apsaugos savanorių pajėgų ir Šaulių sąjungos būriai, Lietuvoje dislokuotų NATO Priešakinių pajėgų kovinės grupės padaliniai iš JAV, Norvegijos, Nyderlandų, Vokietijos, Belgijos ir bendros Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos brigados kariai.

Seimui pritarus, 2020-2021 metais Lietuvos kariai toliau dalyvautų dešimtyje tarptautinių operacijų, kuriose yra šiuo metu, taip pat vyktų į naują tarptautinę jūrinio saugumo operaciją Hormūzo sąsiauryje – tai numatyta ketvirtadienį Seimui krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio pateiktame Prezidento dekrete.

Ketvirtadienį Gynybos resursų agentūra prie Krašto apsaugos ministerijos pasirašė sutartį su JAV gynybos departamentu dėl 200 šarvuotųjų kovinės paramos visureigių JLTV (angl. Joint Light Tactical Vehicle, JLTV) įsigijimo.

Per artimiausius penkerius metus planuojama didinti Lietuvos kariuomenę nereikalaujant papildomų biudžeto pajamų. Trečiadienį Vyriausybė svarstys įstatymo projektą dėl Lietuvos kariuomenės struktūros. Priėmus įstatymą, iki 2024 metų turėtų padaugėti ne tik eilinių karių, bet ir generolų, majorų bei vyresniųjų karininkų, atsirastų ir naujas batalionas.