Mano virtuvėKad ir kur bebūtumėte – nuo Karibų jūros skalaujamos Meksikos iki kalnuotos ir atšiaurios Norvegijos – kone kiekviena pasaulio kultūra turi vieną bendrą patiekalą – sumuštinį. Ne veltui lapkričio 3 minima šio patiekalo diena, kurios proga verta išbandyti naujus ir netikėtus sumuštinių receptus. „Katsu Sando“, „Smørrebrød“, „Pambazo“ – ir tai tik keletas skirtingų sumuštinių pavadinimų iš tūkstančių variantų visame pasaulyje. Kas jiems visiems būdinga ir kaip pasigaminti tokį sumuštinį namuose? Negalėdami keliauti po pasaulį, žmonės leidžiasi į skonių keliones lėkštėse, pastebi lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ atstovai. Taip klientų krepšeliuose atsiduria atšildyta skraidkalmarių filė, paprastieji peleiniai, omarai ir kiti skanėstai. Nors vienas kitas įdomesnis prieskonis ir net gerai pažįstama žuvis gali virsti itin egzotišku patiekalu. Apie populiariausių jūros gėrybių ir žuvies naudojimą pasaulyje bei naudą organizmui pasakoja dietistė Vaida Kurpienė. Ne vien puošmena, bet ir pagrindinis deserto ingredientas: 3 receptai su moliūgais2020-10-26, 11:54Artėjant Helovinui tėveliai iš dėžių pradeda traukti specialius kostiumus savo atžaloms ir kartu su jais iš moliūgų skaptuoti įvairaus dydžio ir formų žibintus. Pripažinkime, jei Šv. Kalėdų laikotarpis neįsivaizduojamas be dubens mandarinų ir šeštadienio vakarų žiūrint neklaužados Kevino nuotykius, Helovinas neatsiejamas nuo siaubo filmų, šiurpių istorijų pasakojimų ir moliūgų. Greičiausiai, dėl šios priežasties jų dažnai įsigyjame daugiau, nei spėjame suvalgyti ar panaudoti kaip namų puošmeną. Net ištikimi tokių vaisių kaip obuoliai, bananai ar mandarinai gerbėjai kartas nuo karto susimąsto praplėsti savo vaisių asortimentą. Dažnai parduotuvių lentynose noriai siekiame kriaušių, prisirpusio meliono ar ananaso. Tuo metu iš mažų raudonų grūdelių su sėklomis sudaryto vaisiaus – granato – dažnas iš mūsų privengiame. Pripažinkime, norą malšina įsitikinimas, kad išlukštenti granatų sėklas neapsitaškius esą yra sunkiai įgyvendinama misija. Vilma Juodkazienė, prekybos tinklo „Iki“ maisto ekspertė siūlo šio vaisiaus taip greitai nenurašyti. Ar žinote daug produktų, kuriuos dėl naudingų medžiagų gausos noriai valgytų tiek mėsos gerbėjai, tiek vegetarai, tiek žaliavalgiai? Ko gero, pirmasis į galvą šaunantis atsakymas – daržovės ir vaisiai. Ypatingai šaltuoju metų laiku – rudenį ir žiemą – visi norime organizmą papildyti vitaminais, mineralais ir kitomis būtinomis medžiagomis. Rauginti kopūstai yra viena tų daržovių, kurią įtraukus į maisto racioną, kiekvienas galime praturtinti kasdienę mitybą. Pagrindinis klausimas – kaip pasigaminti raugintus kopūstus patiems? Sriuba – sveikas, skanus, lengvas ir organizmą sušildantis maistas. Ne veltui rudenį tautiečiai jas gamina ypatingai dažnai. Šiam patiekalui ypač tinka sezoninės daržovės ir kruopos, nes tokie ingredientai yra nekaloringi, neapsunkina skrandžio, suteikia energijos. Šviežias rudens derlius suteikia puikią progą improvizuoti ir išbandyti naujus receptus. Virtos vaisių uogienės ir daržovių pagardai gali nuskraidinti ne tik į vaikystės prisiminimus, bet ir perkelti tūkstančių kilometrų – atskleisti neįprastą tolimos šalies skonį. Vienas iš tokių egzotiškų skonių yra čatnis, kurį galima pasigaminti iš lietuviškų rudens gėrybių, tikinama pranešime spaudai. Rudens pradžia dovanoja gausų daržovių derlių – puikų ingredientą mišrainėms, be kurių neįsivaizduojamas tradicinis lietuviškas stalas. Tačiau prekybos tinklo „Maxima“ Maisto gamybos departamento vadovė Brigita Baratinskaitė siūlo mėgautis ne tik šviežių daržo gėrybių salotomis, bet ir išbandyti konservavimo privalumus. Šis mišrainių gamybos būdas – naudingas bei maistingas, o rezultatas stebina skoniu. Todėl B. Baratinskaitė dalijasi pora tokių patiekalų gamybos idėjų, kurios ilgai leis gardžiuotis rudens derliumi. Dažnam mūsų Italija yra skaniausių makaronų ir picų šalis, o į Prancūziją vyksta ištikimi jūros gėrybių gerbėjai, žinantys, kad būtent šioje šalyje ras aukščiausią kokybę. Tuo metu Lietuvos nacionalinė virtuvė neatskiriama nuo patiekalų su bulvėmis. Vilma Juodkazienė, prekybos tinklo „Iki“ maisto ekspertė, sako, kad „antrąja lietuvio duona“ vadinama bulvė yra universali daržovė, galinti pasiūlyti patiekalų ne vien tradicinės virtuvės gerbėjui, bet ir nuolat naujų skonių ieškančiam žmogui, rašoma pranešime spaudai. Vištienos krūtinėlę dažnas mėgsta dėl vertingų maistinių savybių ir lengvo paruošimo. Švelnus skonis taip pat leidžia ją derinti su įvairiausiais ingredientais ir atrasti daugybę skirtingų patiekalų. Tačiau ši mėsa greitai praranda drėgmę, tad neretai pagaminta ji tampa kieta ir sausa. Prekybos tinklo „Iki“ maisto ekspertė Vilma Juodkazienė dalijasi penkiais patarimais, kaip paruošti sultingą vištienos krūtinėlę namuose. |
|
Visos teisės saugomos © VšĮ "L24plius". |