Bankroto administratorius pervedė dar 750 mln. litų „Indėlių ir investicijų draudimui".

Rengiamas aplinkos ministro Kęstučio Trečioko ir žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės susitikimas, kuriame, be kita ko, bus aptarta afrikinio kiaulių maro tema.

Artimiausiame Vyriausybės pasitarime bus svarstomi Ūkio ministerijos Vyriausybei pateikti trys įstatymų projektai, kuriais siūloma reguliuoti jau įsteigtų bendrovių įstatinio kapitalo, vertybinių popierių nominaliosios vertės ir įstatų keitimo procedūras dėl euro įvedimo Lietuvoje, taip pat naujai steigiamų bendrovių įstatinio kapitalo dydžio ir akcijų nominaliosios vertės išraišką eurais. 

SEB banko statistika rodo, kad Lietuvos ir Estijos gyventojų mokėjimo kortele įpročiai smarkiai skiriasi. Lietuviai labiau linkę kortele atsiskaityti už nekasdienius pirkinius: drabužiams ar avalynei skiria 46 proc. kortelės išlaidų, o maistui – vos 6 proc. per mėnesį. Tuo tarpu Estijoje, kur atsiskaityti kortele yra labiau įprasta, kasdienių ir nekasdienių pirkinių santykis yra priešingas: drabužiams estai skiria 11 proc., o maisto prekėms – net 47 proc. kortelės išlaidų.

Palanga dar šiais metais turės antrą biokuro katilinę – penktadienį, rugpjūčio 1 d., UAB „Palangos šilumos tinklai" direktorius Tomas Jurgutis ir UAB „Irdaiva" Klaipėdos regiono direktorius Julius Ščerbakovas pasirašė sutartį, kuria rangovai įsipareigojo katilinės statybos darbus atlikti iki spalio 31 d. Šias naujienas praneša Palangos miesto savivaldybė.

Didžiausio Baltijos šalyse trikotažo gamintoje bendrovės „Utenos trikotažas" sprendimas atsisakyti dalies klientų ir mažiau pelningų užsakymų bei orientuotis į aukštesnės pridėtinės vertės produkcijos gamybą, jau pasiekė pirmuosius rezultatus.

Pasaulinė mobiliųjų inovacijų ir dizaino lyderė HTC skelbia: bendrovės ketvirčio pajamos siekė 65 mlrd. JAV dolerių, o grynasis pelnas –2,3 mlrd. JAV dolerių.

Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija tikina, kad verslas mūsų šalyje patiria daug kliūčių. Asociacijos teigimu, dabar labai daug kalbama apie verslo svarbą šalies ekonomikai, tačiau verslas vis dar negali tinkamai vystytis.

Po premjero nurodymo valstybės institucijoms sumažinti asignavimų apetitą ir planuoti mažesnį biudžetą, Seimo vadovybė svarsto, kur būtų galima sutaupyti. Skaičiuojama, kad parlamento kanceliarijos piniginė kitąmet bus keliais šimtais tūkstančių litų plonesnė. Finansų ministerija jau dėlioja kitų metų valstybės biudžeto projektą, tariasi dėl lėšų skyrimo atskiriems asignavimų valdytojams.