Gegužės mėnesį Lietuvoje vidutinė elektros kaina buvo 41 proc. didesnė nei balandį ir siekė 164,71 Eur/MWh, rašoma pranešime spaudai. Elektros energijos kainos kitose Baltijos šalyse augo net 50 proc.: Latvijoje – iki 164,20 Eur/MWh, Estijoje – iki 151,37 Eur/MWh.

Birželį senatvės pensijų, netekto darbingumo (invalidumo) ir našlaičių pensijų gavėjai sulaukia didesnių sumų. Šios socialinio draudimo pensijos mokamos už einamąjį mėnesį, nuo birželio jos papildomai padidintos 5 procentais.

Nuo vasaros pradžios didėja pensijos ir socialinės išmokos. Kadangi dalis jų skaičiuojamos už einamąjį, o kita dalis – už praėjusį mėnesį, tai padidėjimą gyventojai realiai pajus skirtingu laiku – vieni jau birželio mėnesį, o kiti liepos mėnesį. Bazinių socialinių išmokų dydžiai šiemet padidėja 15 proc., šalpos pensijų bazė – 21 proc., palyginti su 2021 metais.

Per pastaruosius kelerius metus šildymo kainos Lietuvoje atsidūrė sūpuoklėse – po rekordiškai žemų kainų 2020-2021 m., praėjęs šildymo sezonas buvo brangiausias per paskutinius 10 metų. Tarptautinė birža „Baltpool“ prognozuoja, kad dėl brangstančių energetinių išteklių šilumos kainos ateinantį sezoną toliau turėtų augti, rašoma pranešime spaudai.

Realų pajamų augimą šių metų pradžioje stabdė infliacija – rodo „Sodros“ I ketvirčio gyventojų darbo pajamų apžvalga. Analizė atskleidžia ir iššūkius, su kuriais susiduria vaikus auginančios šeimos.

Karas Ukrainoje kelia vis didesnę įtampą pasaulinėje grūdų rinkoje, skelbiama pranešime spaudai. Pasak ekspertų, situacija tampa sunkiai nuspėjama, tačiau prie pokyčių bus priversti greitai prisitaikyti tiek ūkininkai, tiek gyvulininkystės, paukštininkystės ūkiai.

Paskola būstui – vienas didžiausių finansinių įsipareigojimų, kurį savo gyvenime nusprendžia priimti žmogus. Tačiau kartais dėl užklupusių nepalankių aplinkybių ar finansinių iššūkių susiduriama su paskolos grąžinimo sunkumais. Kas nutinka praleidus būsto paskolos įmoką, pasakoja „Luminor“ banko būsto kredito produkto vadovė Žydra Rakauskaitė.

Nuo karo Ukrainoje pradžios Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksporto vertė, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, padidėjo beveik 30 procentų, praneša Žemės ūkio ministerija. Tokį padidėjimą daugiausia lėmė išaugusios eksportuojamų žemės ūkio ir maisto produktų kainos. Į Ukrainą išvežamos produkcijos vertė sumažėjo per pusę, o į Rusiją ir Baltarusiją padidėjo 10,4 ir 13,5 proc.

Kylančios maisto produktų, paslaugų bei kuro kainos nemenkai paveikė daugybės šalies gyventojų asmeninį ar šeimos finansinį stabilumą. Dažnam kyla klausimai, ar pavyks įgyvendinti artimiausius planus, ar užteks lėšų tam tikriems pirkiniams bei veikloms, ar neteks griebtis „juodai dienai“ sukauptų santaupų? Visgi, tikslingai planuojant ir paskirstant savo finansus, šių problemų galima išvengti, tikinama pranešime spaudai.