Pastaraisiais metais suaktyvėjusi prekybos ploto plėtra Lietuvoje turėtų stabtelėti. Tai ekspertai prognozuoja atsižvelgdami tiek į prisotintą rinką, tiek į demografinius veiksnius ir besikeičiančius pirkėjų įpročius, rašo „Lietuvos žinios".

Reguliarus geležinkelio maršrutas nauja europine vėže „Rail Baltica" Kauną ir Lenkijos miestą Balstogę gali sujungti tik kitais metais.

Klaipėdos jūrų uostas pagalkonteinerių krovosapimtis šiais metais išlaiko lyderio pozicijas tarp Baltijos šalių uostų, tačia palyginti su pernai, jų krova smuko.

Europos Komisijai paraginus Lietuvą įgyvendinti Europos Sąjungos (ES)energijos vartojimo efektyvumo direktyvą, nes kitu atveju šaliai gresia bylinėjimasis Europos Teisingumo Teisme, Energetikos ministerija teigia dalį įpareigojimų jau įgyvendinusi, o kitus numatoma atlikti artimiausiu metu.

Kodėl sulėtėjęs Lietuvos ekonomikos augimas beveik neturėjo jokios neigiamos įtakos biudžeto pajamoms? Kaip vertinti ateinančių metų biudžetą? Ar įspėjimai, kad išlaidos auga per daug ir gali pasikartoti 2008-ųjų scenarijus, yra pagrįsti? Ir svarbiausia, ar neteks naujų metų pasitikti su smarkiai išaugusia mokestine našta?

Po Rusijos embargo paaštrėjo Europos pienininkų tarpusavio konkurencija ir mūsiškiams tenka pasispausti net namų rinkoje - vis daugiau Lietuvoje parduodamų produktų ne pagaminti vietoje, bet atvežti iš kitų šalių. Vilkyškių pieninės vadovas sako, kad užsienio bendrovės konkuruoja mažesne kaina, rašo „Verslo žinios".

Suomijos grūdų perdirbimo bendrovė „Viking Malt", Lietuvoje valdanti salyklo bendrovę, negalės įsigyti Švenčionėlių salyklo įmonės „Maltosa", kurią valdo viena didžiausių šalyje grūdų prekybos ir logistikos grupių „Šiaurės vilkas". Leidimo nesuteikusi Konkurencijos taryba teigia, kad dėl sandorio galėtų pabrangti alus.

Lietuvos Vyriausybei ketvirtadienį tarptautinėse rinkose sėkmingai išplatinus dvi bendros 1,5 mlrd. eurų vertės 10-ies ir 20-ies metų obligacijų emisijas, finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad tai rodo investuotojų pasitikėjimą ir gerą Vyriausybės skolos valdymo strategiją.

Lietuva, Lenkija ir Europos Komisija ketvirtadienį pasirašė sutartį dėl bendro dujotiekio tarp Lietuvos ir Lenkijos projekto (GIPL) finansavimo. 555 mln. eurų vertės projekto statyboms skirta 295 mln. eurų iš Europos Sąjungos CEF fondo, o dar 10 mln. eurų - tyrimams.

Lietuvos žemės ūkis gali prarasti kelias dešimtis milijonų eurų Europos Sąjungos (ES) paramos, kurios per 2007-2013 metų finansinį laikotarpį nespėta panaudoti. Iš 2007-2013 metų Lietuvos kaimo plėtros programos (KPP), pagal kurią skirstyta ES parama, liko nepanaudota apie 30 mln. eurų, rašo „Lietuvos žinios".