Pertvarkant pensijų sistemą, Vyriausybė siūlo, kad į privačius fondus nebebūtų pervedamos „Sodros“ 2 proc. įmokos, o šias lėšas dengtų patys kaupiantieji, vietoj 2 proc. skirdami 4 proc. savo užmokesčio.

Sostinės valdžiai rengiantis modernizuoti gatvių apšvietimo tinklus, už beveik 16 mln. eurų ketinama įsigyti naujų šviestuvų ir jų valdymo sistemą, be to, jau deramasi su bankais dėl projekto finansavimo.

Lietuvos bankas inicijavo dialogą tarp komercinių bankų ir virtualiųjų valiutų platintojų dėl požiūrio į kriptovaliutas.

Viduriniajai klasei save priskiria daugiau kaip trečdalis gyventojų, jai priklausantis žmogus turi uždirbti 1069 eurus po mokesčių, rodo naujausias tyrimas. „Swedbank“ teigimu, tokį atlyginimą gaunančiųjų Lietuvoje tėra apie 14 proc., todėl svarbu atkreipti dėmesį ir į kitus viduriniosios klasės kriterijus – turtą ir gyvenimo būdą.

Daugiausiai naudos Lietuva gautų, išpirkusi Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivą-saugyklą „Independence“ po 2024 metų, kai baigsis nuomos sutartis su Norvegijos „Hoegh LNG“. Skaičiuojama, kad jo išpirkimo kaina gali svyruoti nuo 121 mln. iki 160 mln. eurų.

Telekomunikacijų bendrovė „Bitė Latvija“ užbaigė Latvijos technologijų bendrovės „Stream Networks“ ir jos antrinės įmonės „LATNET Serviss“ įsigijimą. Sandorį patvirtino Latvijos konkurencijos taryba. Abi šios bendrovės savo veiklą tęs „Bitės“ grupėje.

„800 eurų pensiją Švedijoje gaunančius senjorus mes jau vadiname skurdžiai gyvenančiais“, – sako 68-erių švedų senjoras Gustavas. Tuo tarpu Lietuvoje yra ir už 150 eurų per mėnesį besiverčiančių senjorų. Švediškoji pensijų sistema, pačių švedų teigimu, taip pat toli gražu ne ideali, tačiau yra ir nemažai teigiamų dalykų, kurių lietuviai galėtų pasimokyti.

Tokioms didžiulėms gamybos įmonėms kaip „Hella“, „Continental“ ir „Hollister“ nusprendus investuoti Kaune, kalbama ne tik apie didžiulį proveržį regione ir visoje Lietuvoje. Pasak valdžios ir verslo atstovų, siekiant, jog investicijos duotų norimų rezultatų ir šalies ekonomika sėkmingai augtų, būtina įgyvendinti prisiimtus įsipareigojimus ir užtikrinti reikalingų specialistų kiekį.

Ekspertai skeptiškai vertina socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio idėją reguliuoti mažmeninės prekybos tinklų darbo laiką per šventes. Tačiau profesinės sąjungos ją giria ir mano, jog darbuotojams reikia leisti pailsėti.