Asmenys, imantys būsto paskolą, didžiausią dėmesį įprastai skiria palūkanų dydžiui ir jų sumai, tačiau dažnai neįvertina papildomų išlaidų, susijusių su nekilnojamojo turto įsigijimu. Kokios šios išlaidos yra ar galėtų būti, nežino net penktadalis Lietuvos gyventojų, daugiausia – jaunesni žmonės ir didmiesčių gyventojai, rodo birželio mėnesį atlikta „Spinter research“ apklausa. Kokios tos papildomos išlaidos, susijusios su būsto paskola, pranešime žiniasklaidai pasakoja „Luminor“ banko Mažmeninės bankininkystės vadovas Edvinas Jurevičius.

Nors daugelis būsto paskolų gavėjų, ne paslaptis, mėgsta pakeiksnoti bankus dėl aukštų paskolų palūkanų, visgi tikslinga pirmiausia pasiremti statistika. O ji akivaizdžiai rodo, kad bankų „apetitas“ mąžta – per 4 metus būsto paskolų palūkanų marža sumažėjo beveik trečdaliu. Tai palanki žinia norintiems skolintis šiandien, bet ką daryti tiems, kurie būstą už skolintus pinigus įsigijo prieš 5 ar 6 metus?

Svarstant galimybę gauti paskolą smulkiajam verslui, labai svarbu suprasti įvairias galimas paskolų rūšis.

Jei turite su kreditu susijusių įsipareigojimų, verta atkreipti dėmesį į tai, kad kai kuriais atvejais paskolos įmokos dydis gali pasikeisti. Šie pasikeitimai gali nemaloniai nustebinti ir turėti įtakos jūsų šeimos bendram biudžetui, todėl iš anksto pasiruoškite visiems galimiems netikėtumams.

Paskolų labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams populiarumas muša rekordus. Iš viso pagal šią INVEGA finansuojamą priemonę įmonėms jau išmokėta 115 mln. eurų. Remiantis viešais duomenimis, programos kriterijus galėjo atitikti apie 10 tūkst. labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių, iš viso šalyje jų yra apie 100 tūkst. Šiuo metu dėl paskolos į sutelktinio finansavimo platformą „Finbee Verslui“ jau kreipėsi apie 3 tūkst. įmonių. Atsižvelgiant į tai, kad per ją išduota apie pusę visos programos lėšų, tikėtina, kad į lengvatinę paskolą dar gali pretenduoti apie 4 tūkst. įmonių.