Birželio pabaigoje Lietuva tarptautinėse kapitalo rinkose pasiskolino 1 mlrd. eurų, išleisdama 7 metų trukmės euroobligacijų emisiją.

Koronaviruso sukeltos ekonominės pasekmės vienaip ar kitaip palietė daugelį šalies verslų ir gyventojų. Kai kurios įmonės buvo priverstos apkarpyti darbuotojams atlyginimus, kitos – karantino metu patyrė suklestėjimą. Vėlgi, vienus gyventojus karantinas paskatino susiveržti diržus, kiti – didelio poveikio nepajuto. Nepaisant lietuvių finansinės situacijos, tarpusavio skolinimo platformos „Paskolų klubas“ inicijuotas gyventojų nuomonės tyrimas parodė, kad 83 proc. apklaustųjų poreikis skolintis karantino metu neatsirado.

Lietuvos banko atlikta šalyje veikiančių devynių bankų ir užsienio filialų apklausa rodo, kad COVID-19 pandemijos įkarštyje, 2020 m. antrąjį ketvirtį, bendrus skolinimo įmonėms standartus griežtino keturi bankai, t. y. vienu banku mažiau nei 2020 m. pirmąjį ketvirtį, o būsto paskolų standartus griežtino trys iš šešių būsto paskolas teikiančių respondentų – dviem bankais daugiau nei ankstesnį ketvirtį. 2020 m. trečiąjį ketvirtį bankai neketino keisti paskolų teikimo namų ūkiams standartų, o skolinimo įmonėms standartus griežtinti žadėjo vienas bankas.

Gyventojų pajamos iki koronaviruso protrūkio augo sparčiau nei įsipareigojimai, mažėjo paskolų grąžinimui skiriama pajamų dalis, gyventojai skolinosi rečiau, tačiau didesnėmis sumomis, rodo naujausia Lietuvos banko Paskolų turinčių namų ūkių finansinės būklės apžvalga.

Bendrovės „Spinter tyrimai“ balandį atlikta Lietuvos gyventojų apklausa dėl finansinės padėties parodė, kad netolimoje ateityje – per artimiausius 3 mėnesius – gyventojai neišlaidaus. Karantinui įpusėjus atliktas tyrimas atskleidė, kad nuo COVID-19 sukeltos ekonominės krizės reikšmingai nukentėjo daugiau kaip kas trečias lietuvis (38 proc.). Daugiau nei pusė apklausos dalyvių teigė neabejojantys, kad artimiausiu metu krizė tik gilės, o finansinė situacija tik blogės.

Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai teigia, kad iš esmės nekeičia skolinimo politikos ir kartu šiemet nesitiki spartaus nekilnojamojo turto (NT) kainų augimo, rodo Lietuvos banko apklausa.

Praėjusiais metais stebėjome nuoseklų naujų būsto ir vartojimo paskolų gyventojams augimą. Vien per tris praėjusių metų ketvirčius šalies finansinių institucijų suteiktos naujos būsto paskolos savo verte (0,74 mlrd. eurų) viršijo per visus 2014 metus išduotų būsto paskolų vertę. Pirminiais Lietuvos banko duomenimis, augantis gyventojų skolinimosi aktyvumas išliko ir baigiantis praėjusiems metams.

Skolinant pinigus, garbės žodį, anot specialistų, keičia kasmet Lietuvoje populiarėjantis vekselis. Dokumentas leidžia greitai ir lengvai duoti ar gauti tam tikrą sumą. Tačiau skolų išieškotojai pabrėžia, kad vekselis – skolintojui, o ne skolininkui palankesnis finansinis instrumentas. Tuo tarpu antstoliai skaičiuoja, kad per sunkmetį neapmokėtų vekselių padaugėjo keliasdešimčia procentų.

Lietuvos Vyriausybė artimiausius kelerius metus žada ir toliau skolintis iki 10 milijardų litų kasmet. Tik 2014-aisiais skolintis žadama mažiau ir, viliamasi, valstybės biudžetas bus subalansuotas – kiek bus surinkta pinigų, tiek ir išleista, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“.