Nutraukiant darbo sutartį, daugelis darbuotojų, neretai ir darbdavių, įsitikinę, kad kompensacija už nepanaudotas atostogas daugiausiai gali būti mokama už trejus darbo metus. Tačiau, pasak teisininkų, reglamentavimas tokios taisyklės nenumato.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) gana dažnai gauna pranešimų apie situacijas, kai darbuotojai darbdavio iniciatyva esą „išleidžiami į nemokamas atostogas“, nors patys nėra pateikę jokio prašymo arba jį pateikė darbdaviui spaudžiant. VDI pabrėžia, kad tokia praktika prieštarauja Darbo kodekso nuostatoms.

Rita Šimkutė, „Lietuvos draudimo“ personalo departamento direktorė

Šiandien retas darbdavys nesutiktų su požiūriu, kad atostogos – ne privilegija, o būtina sąlyga gerai darbuotojų fizinei ir psichologinei savijautai bei ilgalaikiam darbo efektyvumui. Tarptautiniai tyrimai patvirtina šio ryšio svarbą. Pavyzdžiui, Amerikos Tarptautinio darbuotojų išmokų plano fondo duomenimis, darbuotojai, kurie išeina atostogų, būna net 40 proc. produktyvesni ir mažiau pavargę, palyginti su tais, kurie neatostogauja. Tačiau vis dar kyla esminis klausimas: kokia atostogų trukmė ir jų periodiškumas labiau padeda atgauti jėgas.

Šiltuoju metų laiku, kai vaikai leidžia vasaros atostogas, ne visi tėvai gali turėti tiek laisvo laiko, kiek jų atžalos. Primename, kad Lietuvos Respublikos darbo kodeksas įtvirtina galimybes tėvams derinti darbo ir šeimos įsipareigojimus.

Klausimų apie atostogas darbo teisėje pagausėja kiekvieną vasarą, o pastaruoju metu atsiranda ir nauja tema – ar darbdavys gali vienu ypu atostogų išleisti visą kolektyvą? Ar grupinių atostogų planavimas neprasilenkia su Darbo kodekso nuostatomis? Ir ar toks sprendimas darbuotojams tikrai naudingesnis nei, pavyzdžiui, prastova? Šiuos klausimus komentuoja advokatų kontoros „TGS Baltic“ partnerė, Darbo teisės specializacijos grupės vadovė dr. Ieva Povilaitienė.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad kasmetinių atostogų suteikimo eilė darbovietėje sudaroma vadovaujantis darbo teisės normomis ir turi užtikrinti darbuotojų teisę į tinkamą poilsį. Pasak VDI kanclerio Šarūno Orlavičiaus, darbdaviai negali vienašališkai nuspręsti, kada darbuotojai turi ilsėtis – sprendimai dėl kasmetinių atostogų laiko turi būti priimami suderinus su darbuotojais ir laikantis nustatytos tvarkos.

Prasidėjus naujiems kalendoriniams metams, darbuotojai gali prarasti atostogas, į kurias teisė buvo įgyta seniau nei prieš trejus metus. Be to, tai reiškia ne tik prarastas potencialas atostogas, bet ir prarastą materialią naudą už jų neišnaudojimą. Ar tai įvyks, priklauso ne tik nuo to, kada darbuotojas įgijo teisę į atostogas, bet ir nuo to, ar buvo svarbių aplinkybių, dėl kurių darbuotojas negalėjo laiku jomis pasinaudoti. Apie tai, ką daryti atostogų kaupikams bei jų darbdaviams, pasakoja teisės firmos „Sorainen“ ekspertė, advokatė Agnietė Venckienė.

Vasarą dažniau keliaujame, aktyviau leidžiame laiką, daugiau pramogaujame. Visa tai atsispindi mūsų finansuose, dėl to anksčiau ar vėliau tenka pramogų atsisakyti ar jų sumažinti. O gal nebūtinai? Kaip neištuštinant savo piniginės pasimėgauti likusia vasara, pataria „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė.

VDI dažnai sulaukia klausimų apie nemokamas atostogas ir jų suteikimo tvarką. Nemokamos atostogos – ypač geras sprendimas, kai darbuotojas nėra sukaupęs kasmetinių atostogų arba jas yra jau išnaudojęs, tačiau jam reikia laikinai sustabdyti savo darbo veiklą dėl asmeninių priežasčių, sveikatos būklės ir pan.

Darbo kodekso 127 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisė pasinaudoti neišnaudotomis kasmetinėmis atostogomis (arba gauti piniginę kompensaciją už jas atleidimo atveju) prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti. Atsižvelgiant į teismų praktiką, šios taisyklės taikymui neturi reikšmės, ar tai yra pirmi, ar paskesni darbuotojo darbo metai.