Nuo liepos 1 d. iš skolų turinčių žmonių atlyginimų antstoliai išskaičiuos mažesnę dalį – tai reiškia, kad daugiau pajamų liks pragyvenimui, o kartu žmonės bus skatinami dirbti legaliai ir palaipsniui išvis atsikratyti skolų naštos. Skolų turinčiam žmogui papildomai kreiptis į antstolius nereikės, sumažintos privalomos išskaitos bus taikomos automatiškai.

Lietuvoje išduodamų paskolų kiekis būstui, vartojimui ir kitiems tikslams toliau pamažu auga, rodo Lietuvos banko duomenys. Visgi skaičiuojama, kad didėjant paskolų poreikiui daugėja ir įsiskolinusių lietuvių. Anot „Vivus Finance“ vyr. teisininkės Aurelijos Meiliūnaitės, šiemet pirmąją paskolos įmoką vėluojančių grąžinti gyventojų skaičius šiek tiek didesnis lyginant su 2022 metais – vidutiniškai 13 proc. Ekspertė pažymi, kad pagrindinės priežastys, kodėl skolos perduodamos išieškojimo bendrovėms – komunikacijos su kreditą išdavusia įstaiga stoka ir klaidingas įsitikinimas, jog skola išnyks savaime.

Nauja antstolių vykdymo išlaidų tvarka motyvuoja skolininkus atsiskaityti kuo greičiau – išlaidos mažėja atsiskaitantiems per pirmąjį skolos išieškojimo pusmetį, o vėliau, iki trečiųjų išieškojimo metų pabaigos, mokėtinos vykdymo išlaidos pradeda augti, Eltai teigė Lietuvos antstolių rūmai.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė teikia Seimui Antstolių įstatymo ir Civilinio proceso kodekso pataisas, kurios užtikrins teisingas ir adekvačias antstolių paslaugų kainas, užkirs kelią dirbtinai išpūstoms algoms, antstolių lupikavimui, savivalei ir žmonių skurdinimui.