Asmenys, imantys būsto paskolą, didžiausią dėmesį įprastai skiria palūkanų dydžiui ir jų sumai, tačiau dažnai neįvertina papildomų išlaidų, susijusių su nekilnojamojo turto įsigijimu. Kokios šios išlaidos yra ar galėtų būti, nežino net penktadalis Lietuvos gyventojų, daugiausia – jaunesni žmonės ir didmiesčių gyventojai, rodo birželio mėnesį atlikta „Spinter research“ apklausa. Kokios tos papildomos išlaidos, susijusios su būsto paskola, pranešime žiniasklaidai pasakoja „Luminor“ banko Mažmeninės bankininkystės vadovas Edvinas Jurevičius.

Perkant būstą Lietuvoje, pradinis įnašas yra viena svarbiausių sąlygų, kurią reikia įvertinti prieš kreipiantis į banką dėl būsto paskolos. Ši suma ne tik parodo jūsų finansinį stabilumą, bet ir nulemia, kokio dydžio paskolą galite gauti.

Energetinio naudingumo sertifikatas (ENS) yra dokumentas, kuris nurodo pastato ar būsto energijos efektyvumą. Tai svarbus įrankis, leidžiantis suprasti, kiek energijos pastatas sunaudoja šildymui, vėsinimui, apšvietimui ir kitoms reikmėms. ENS tampa vis svarbesnis tiek dėl ekonominių, tiek dėl aplinkosauginių priežasčių. Šiame straipsnyje aptarsime, kam reikalingas energetinio naudingumo sertifikatas ir kokią naudą jis teikia tiek pastatų savininkams, tiek naudotojams.

Pasitaiko atvejų, kai siekdami įsigyti būstą, bet neturėdami tam užtektinai pajamų, banko paskolą imame drauge su bendraskoliu. Tačiau ar juo gali tapti bet kas? Net mūsų tėvai? Į šį klausimą pranešime spaudai atsako Edvinas Jurevičius, „Luminor“ banko Mažmeninės bankininkystės vadovas.

Seimas priėmė Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms ir Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymų pakeitimus, kuriais sutarta nuo 2025 m. keisti paramos teikimo modelį ir nustatyti tikslingesnį finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikimą. Apie tai informuoja Seimo Spaudos biuras.

Nors dauguma yra girdėję apie paramą būstui įsigyti Lietuvoje, tačiau ne visi galintys ja pasinaudoti žino, kam ji taikoma ir kaip ja pasinaudoti, nors parama gali sudaryti net beveik trečdalį būsto įsigijimo sumos. Apie dažniausiai naudojamas finansinės paskatos programas būstui įsigyti pranešime spaudai pasakoja „Luminor“ banko Mažmeninės bankininkystės vadovas Edvinas Jurevičius.

Rūta Ežerskienė, „Citadele“ banko valdybos narė, atsakinga už Baltijos šalių mažmeninę bankininkystę

Lietuvos banko naujų paskolų statistikos duomenys rodo pirmuosius ženklus, kad sektorius stabilizuojasi. Atsigavę Lietuvos vartotojų lūkesčiai ir gyventojų perkamoji galia, tikėtinas palūkanų mažinimas netolimoje ateityje žada palankesnes sąlygas būsto įsigijimui.

Advokatų kontoros „Marger“ vyresnysis teisininkas, advokatas Haroldas Ivanauskas

Iki šiol Lietuvoje susiklosčiusi praktika pasikeitė: nekilnojamas turtas jo pirkėjui dažnu atveju buvo parduodamas su daline apdaila, t. y. įregistravus 85 proc. statinio baigtumą. Nuo šių metų pradžios įsigaliojo nauja Statybos įstatymo redakcija, kurioje numatyta, kad sandorius dėl nekilnojamo turto perleidimo galima sudaryti tik esant šimtaprocentiniam statinio ar jo dalies baigtumui.

Siekiant taikliau ir efektyviau panaudoti mokesčių mokėtojų lėšas, labiau skatinti savivaldybes prisidėti finansiškai prie valstybės teikiamos jaunų šeimų įsigyti būstus paskatos, keičiamas finansinės paramos jaunoms šeimoms teikimo modelis. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtam įstatymo projektui pritarė Vyriausybė. Jam dar turės pritarti Seimas.

Pastaruoju metu visuomenėje daug kalbama apie sostinės miegamųjų rajonų gaivinimą. Nepaisant įvairių iniciatyvų šia kryptimi, ne visi rajonai „bunda“ vienodu greičiu. Kaip renkantis būstą įvertinti, ar nusižiūrėtas rajonas vystosi reikiama linkme, pataria ekspertė.