Lietuvos gyventojams, kurie patenka į II-tąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą, liko vos mėnuo pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją ir sudaryti sutartį. Tai padaryti būtina iki birželio 18 dienos, primenama pranešime spaudai. Kol kas nepriklausomo elektros tiekėjo dar nepasirinko beveik 385 tūkst. namų ūkių.

Kelias savaites trukęs elektros kainos mažėjimo laikotarpis baigėsi. Per savaitę Lietuvoje elektra pabrango 122 proc. ir kainavo 202,35 Eur/MWh, skelbiama pranešime spaudai. Panaši situacija buvo ir Latvijoje – ten elektros kaina augo 123 proc. ir pasiekė 183 Eur/MWh. Estijoje elektra kainavo 78 proc. daugiau – 146,29 Eur/MWh.

Elektros rinkos barometras: per savaitę elektra Lietuvoje brango labiausiai Baltijos šalyse – 67 proc.

Šiemet aktuali tema prie Velykų stalo ne vienai šalies šeimai yra vykstantis svarbus energetikos pokytis – elektros rinkos liberalizavimas. Jo metu gyventojai patys sprendžia, iš ko pirks elektros energiją savo namams, o pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją daliai gyventojų liko vos du mėnesiai. Kaip pasirinkti tinkamai ir kur ieškoti informacijos? Kokios pasirinkimo galimybės ir į ką svarbiausia atkreipti dėmesį? 

Elektros kainos visoje Europoje muša rekordus. Priežasčių tokiam sparčiam elektros energijos kainų šuoliui yra ne viena: padidėjusios dujų kainos, vis augančios taršos leidimų kainos elektrinėms, šalta žiema, mažas vandens lygis ir pan. Deja, kylančios elektros energijos kainos atsispindi ir gyventojų sąskaitose už elektrą – įvairių apklausų duomenimis daugiau kaip pusė gyventojų teigia pastebėję išlaidų didėjimą. Pastarųjų dienų įvykiai rodo, kad dėl prasidėjusio karo Ukrainoje situacija artimiausiu metu taip pat negerės. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Fizikos katedros profesorius dr. Dainius Jasaitis pataria, kaip išaugus kainoms, sutaupyti elektros energijos.

Sausio mėnesį elektros energijos kainos mažėjo visose Baltijos šalyse, o brangiausia elektra buvo Lietuvoje – 145,87 Eur/MWh, tai yra 31 proc. mažiau nei 2021 m. gruodį, skelbiama pranešime spaudai. Latvijoje elektros energijos kaina mažėjo taip pat 31 proc. iki 143,81 Eur/MWh, Estijoje vidutinė mėnesio kaina buvo 141,74 Eur/MWh – 30 proc. žemesnė nei gruodį.

Nors bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) vystomos technologijos užtikrina, kad maždaug 2 iš 3 gedimų elektros skirstymo tinkle būtų pašalinami nuotoliniu būdu, mechaniniu būdu pažeistų tinklų atstatymas gali užtrukti ilgėliau, rašoma pranešime spaudai. Visiškai eliminuoti žmogaus veiklos ar gamtos stichijų sukeltų pažeidimų neįmanoma, tad ką daryti dingus elektrai?

Pakilusios elektros energijos kainos ne vieną Lietuvos gyventoją paskatino permąstyti asmeninius elektros vartojimo įpročius. Žiemos mėnesiais labiausiai ištuštinamos gyventojų piniginės, nes būtent šiuo laiku intensyviausiai naudojami elektriniai šildytuvai, daugiau laiko praleidžiama prie televizorių bei kompiuterių, dažniau įjungiama šviesa, nes dienomis šviesusis laikas yra trumpesnis. Draudikai pataria, į ką reikėtų atkreipti dėmesį, jei elektros sąskaita tapo nepagrįstai didelė ir kaip taupyti elektros energiją.

Paskutinę 2021 m. savaitę elektros kainos Baltijos šalyse mažėjo, rašoma pranešime spaudai. Lietuvoje elektra pigo 56 proc. iki 111,68 Eur/MWh. Latvijoje vidutinė savaitės elektros kaina mažėjo 55 proc. iki 111,68 Eur/MWh, Estijoje fiksuotas 52 proc. kainos mažėjimas iki 111,61 Eur/MWh.

Visuomeninio elektros tiekimo ir gamtinių dujų buitiniai vartotojai, t. y. tie, kuriems kainos yra valstybės reguliuojamos bei neturintys nuotolinės apskaitos, gruodžio mėnesį suvartotą gamtinių dujų ir elektros energijos kiekį turi deklaruoti iki paskutinės 2021 m. gruodžio mėnesio dienos ir už jį atsiskaityti ne vėliau, kaip iki 2022 m. sausio mėnesio paskutinės dienos tam, kad gruodžio mėnesį suvartotai energijai nebūtų taikomi nauji tarifai, galiosiantys nuo 2022 m. sausio 1 d. Atsiskaitant už suvartotą energijos kiekį iki 2022 m. sausio 31 d., bus taikomos kainos ir tarifai, galioję 2021 m. gruodžio mėnesį, už kurį ir yra atsiskaitoma.