Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai kasmet vykdydami erkių stebėseną pasirinktose Lietuvos vietovėse mato, kad erkės aktyvios nuo pat kalendorinio pavasario pradžios iki rudens pabaigos, o kartais net iki gruodžio vidurio.

Gerėjant orams, erkės tampa vis aktyvesnės. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Milda Žygutienė dalijasi, kuriose apskrityse pastaraisiais metais fiksuojamas didžiausias erkių aktyvumas bei drauge su „Eurovaistinės“ vaistininku Mindaugu Rutale įvardija, kaip atskirti erkinio encefalito ir Laimo ligos simptomus. Jie primena, kad nuo ligos priklausys ir paciento gydymas.

Žaliuojanti gamta kviečia veiklas ir pramogas uždarose patalpose perkelti į lauką. Nepaisant to, ar tai būtų pasivaikščiojimas miške, poilsis sode ar piknikas parke – visur galima susidurti su jau po žiemos miego pabudusiomis erkėmis. BENU vaistininkė Inga Norkienė sako, jog šių voragyvių platinamos ligos gali sukelti nemenką riziką gyvybei, tad būtina žinoti kaip nuo jų apsisaugoti.

Tirpstantis sniegas ir prasidėjęs kalendorinis pavasaris primena apie ne itin malonią šiltojo sezono aktualiją – erkes. Epidemiologų teigimu, nors žmonėms šalta ir sniego negailėjusi žiema pridarė nemažai rūpesčių, erkių tokios oro sąlygos greičiausiai nepražudė, tad netrukus parazitai jau ims busti iš žiemos miego.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad sergamumo erkiniu encefalitu pikas Lietuvoje registruojamas birželio–spalio mėnesiais. Per šį laikotarpį užregistruojama apie 80–90 proc. visų erkiniu encefalitu susirgusių asmenų.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, šiais metais užregistruoti trys mirties atvejai nuo erkinio encefalito (EE). Mirties atvejai nustatyti Vilniaus, Kauno ir Panevėžio apskrityse. Ligoniai priklausė 65–74 ir 45–54 metų amžiaus grupėms. Pernai per visus metus buvo užregistruoti šeši mirties atvejai nuo erkinio encefalito.

Sostinės savivaldybė pradeda aktyvią visuomenės informavimo kampaniją, kuria sieks supažindinti vilniečius apie erkių įkandimo sukeliamų ligų grėsmę ir skatins skiepytis, pabrėžiant skiepų, kaip efektyviausios priemonės apsisaugant nuo erkinio encefalito, naudą. 

Nors Laimo liga registruojama daugelyje pasaulio vietų, Baltijos šalyse fiksuojama daugiau atvejų, nei rodo Europos vidurkis. Taip iš dalies yra todėl, kad visos Baltijos šalys, o ypač Lietuva – pilna lapuočių miškų, kuriuose dažniausiai ir gyvena aktyviausios erkės, platinančios Laimo ligą. Gydytoja epidemiologė atsako į pagrindinius klausimus, kuriuos reikėtų žinoti kiekvienam, kadangi laiku Laimo ligos nepastebėjus, ji gali komplikuotis.

Kelerių pastarųjų metų duomenys rodo, kad būtent birželį imamas fiksuoti susirgimų erkių platinamomis ligomis augimas. Praėjusį sezoną „Lietuvos draudimas“ užregistravo pusantro karto daugiau atvejų, kai klientams po erkės įkandimo pasireiškė Laimo liga ar erkinis encefalitas.

Šį pavasarį šalį užklupus pandemijai, daugelis kitų pavojų, galinčių turėti reikšmingų neigiamų pasekmių sveikatai, pateko į antrą planą. Gydytojai ir vaistininkai pastebi, kad svarbiausiu išlieka noras apsisaugoti nuo koronaviruso, tačiau į vaistines jau pradėjo plūsti sunerimę žmonės, grįžę iš pasivaikščiojimo miške ar parke ir prašantys patarimo, kaip išsitraukti įsisiurbusią erkę ir apsisaugoti nuo jų.