Kuomet kalbama apie cholesterolį, iš pirmo žvilgsnio sveiki jauni žmonės įsivaizduoja, kad ši tema jų neliečia. Įsitikinimas, kad padidėjusį cholesterolį turi tik vyresni, su antsvoriu kovojantys ir nesportuojantys žmonės, yra vienas iš dažniausių mitų, kuriuos girdi šeimos gydytojai.

Padidėjusi cholesterolio koncentracija yra vienas didžiausių širdies ligų rizikos veiksnių. Siekiant sumažinti galimas aterosklerozės sukeliamas komplikacijas, išeminius įvykius, viena iš patikimiausių priemonių mažinti cholesterolį yra vaistai, tačiau dalis gyventojų susigundo pasitikėti liaudiškomis priemonėmis. Gydytojai sako, kad jos gali sustiprinti organizmą, bet stipriai sumažinti blogojo cholesterolio koncentracijos nepadės.

Cholesterolio, arba kitaip kraujo riebalų, kiekis kraujyje yra vienas iš rodiklių, parodančių žmogaus sveikatos būklę, o reguliariai atliekant jo koncentracijos tyrimus, galima užbėgti už akių įvairiems su cholesterolio padidėjimu susijusiems susirgimams. Tačiau tikrintis skuba ne visi – vieni mano, kad jiems ši problema negresia dėl sveikos gyvensenos, kiti – kad yra per jauni tokiems tyrimams. Gydytojai tai vadina vienais dažniausių mitų – iš tiesų cholesterolio kiekis gali padidėti ir sveikai gyvenantiems, ir liekniems, ir jauniems žmonėms, rašoma pranešime spaudai.

Daugiausia Lietuvos gyventojų miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) – 2020 m. jos tapo beveik 53 proc. mirčių priežastimi, rodo Lietuvos higienos instituto duomenys. Medikų teigimu, pagrindinė priežastis – epidemijos lygį siekiantis šias ligas lemiančių rizikos veiksnių paplitimas.

Dažnai tenka girdėti, kad cholesterolis yra vyresnio amžiaus asmenų, kurie turi viršsvorį, problema. Tačiau toks požiūris nėra visiškai teisingas, kadangi blogojo cholesterolio padidėjimu vis dažniau skundžiasi ir jauni žmonės, kurių KMI – normalus.

Žmogus negali pakeisti savo biologinio amžiaus, bet gali atitolinti lėtines širdies ir kraujagyslių ligas, jei jo kraujagyslės bus „švarios“. Mokslas įrodė, kad šiuolaikiniai būdai kontroliuoti mažo tankio cholesterolį, dar vadinamą „bloguoju“, gali padėti išvengti infarkto ir insulto.

Daugiau kaip 80 proc. kraują išsitirti nusprendusių žmonių nustatomas padidėjęs cholesterolio lygis, rodo Lietuvoje vykdomos širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programos rezultatai. Ne tik dėl genetikos, bet dažnai ir dėl netaisyklingos mitybos ar nuolat patiriamo streso pakilęs cholesterolis signalizuoja apie medžiagų apykaitos sutrikimus. Pastarieji du aspektai itin aktualūs karantino metu, todėl vaistininkai rekomenduoja atkreipti daugiau dėmesio į tai, ką valgome ir kaip jaučiamės leisdami laiką namuose.

Cholesterolis dažnai apibūdinamas kaip organizmo priešas, nors sveikas jo kiekis jis yra būtinas ląstelių statybai, lytiniams hormonams bei vitamino D apykaitai. Tačiau svarbu, jog cholesterolio kiekis neviršytų normos - tai vienas iš pagrindinių rizikos veiksnių, didinančių širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimą. Pavojų kelia ir per mažas gerojo cholesterolio kiekis. Kada cholesterolis gali būti geras?

Suvalgyti riebalai virsta ne tik nereikalingais kilogramais, bet ir užkemša kraujagysles sukeldami mirtinas ligas, įspėja medikai. Lietuvoje nuo kraujotakos sistemos ligų miršta daugiau nei pusė gyventojų, o miokardo infarktas ir insultas nesitraukia iš daugiausiai gyvybių nusinešančių ligų žemėlapio. Jeigu su antsvorio problemomis stengiamasi kovoti sportuojant ir renkantis sveikesnį maistą, tai apie riebalus kraujyje daugelis net nepagalvoja.