„Koks bus mano pensijos dydis?“ – šis klausimas aktualus daugeliui. Būsimos pensijos dydis priklausys nuo to, kiek metų dirbame ir kokio dydžio įmokas sumokame nuo savo dabartinių pajamų. „Sodra“ pranešime spaudai primena, kaip apskaičiuojama senatvės pensija ir kas lemia jos dydį.

Šiemet į antros pakopos pensijų kaupimą įtraukti gyventojai kol kas neaktyvūs – pranešimus siunčiamus į asmenines „Sodros“ paskyras perskaitė tik 33 proc. gavėjų. Labai svarbu, kad visi įtrauktieji priimtų sprendimą dėl kaupimo iki birželio 30 d. „Sodros“ pranešime spaudai atsakoma į dažniausiai žmones neraminančius klausimus.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius, akad. Juozas Augutis

Nors Lietuvoje šiemet dėl įvairių krizių laisvų darbo vietų skaičius kiek sumažėjo, tačiau darbuotojų trūkumas šalyje jaučiamas ir toliau. Mažėjanti Lietuva nebegali savais resursais užpildyti šio poreikio, todėl jos darbo rinką pasiekia vis didesnis oficialus ir neoficialus trečiųjų šalių darbuotojų skaičius. Vien 2023-iems metams patvirtinta atvykstančių specialistų kvota siekia 10 000, o iš viso Lietuvoje jau darbuojasi virš 100 000 užsieniečių.

Nuo 2023 m. pradžios didėja pensijos ir socialinės išmokos. Kadangi dalis jų skaičiuojamos už einamąjį, o kita dalis – už praėjusį mėnesį, tai padidėjimą gyventojai realiai pajus skirtingu laiku – vieni jau sausio mėnesį, o kiti vasario mėnesį. Bendroji pensijos dalis 2023 m. didėja apie 9 proc., o individualioji – beveik 15 proc. Palyginti su 2021 m., nuo 2023 m. įvairios socialinės išmokos labiausiai pažeidžiamiems šalies gyventojams didėja ketvirtadaliu (23  proc.), o šalpos pensijos – beveik trečdaliu (30 proc.).

Mažiausių pensijų gavėjams, kurių pensija nesiekia minimalių vartojimo poreikių dydžio, prie pensijų mokamos priemokos. Nuo 2023 metų minimalių vartojimo poreikių dydis bus 354 eurai per mėnesį, t.y. 87 eurais arba 32,5 proc. didesnis, nei yra šiemet. Atsižvelgiant į šį dydį, nuo kitų metų pradžios mažiausių pensijų gavėjai vidutiniškai gaus 31,17 eurų priemoką prie pensijos. Šioms priemokoms numatyta skirti 27,6 mln. eurų.

Didžiausią „Sodros“ išlaidų dalį kitąmet sudarys išlaidos socialinio draudimo pensijoms, nes jos bus ženkliai indeksuojamos. Pensijų mokėjimui numatyta skirti beveik 5 mlrd. eurų.

Šių metų antrąjį ketvirtį vidutinis atlyginimas „į rankas“ Lietuvoje sudarė 1084 eurus, o vidutinė pensija – vos 465 eurus. Nors daugelis dabar dirbančiųjų norėdami gauti didesnę pensiją jau investuoja savo senatvei papildomai, tačiau pažiūrėjus į sukauptą sumą dažnam nėra aišku, kokio lygio pajamas išėjus į pensiją tai padės užtikrinti.

Daugiau nei 11 proc. Lietuvos pensininkų vis dar dirba. Kiekvienais metais dirbantys pensininkai sulaukia pensijų atnaujinimo – jų gaunamos pensijos perskaičiuojamos, įvertinus papildomai įgytą stažą ir taškus. Taip pat atnaujinamos ir dirbusiųjų neįgaliųjų netekto darbingumo (neįgalumo) pensijos, skelbiama pranešime spaudai.

Birželį senatvės pensijų, netekto darbingumo (invalidumo) ir našlaičių pensijų gavėjai sulaukia didesnių sumų. Šios socialinio draudimo pensijos mokamos už einamąjį mėnesį, nuo birželio jos papildomai padidintos 5 procentais.

Iš viso šių metų pradžioje pranešimus apie įtraukimą į pensijų kaupimą arba sustabdytų pensijų kaupimo įmokų atnaujinimą gavo beveik 264 tūkst. gyventojų. Daugiau nei pusė, tai yra 157,5 tūkst., jau perskaitė pranešimus savo asmeninėse paskyrose www.sodra.lt/gyventojui.