Šią savaitę bus labai karšta. VDI atkreipia darbdavių ir darbuotojų dėmesį dėl karščio keliamo pavojaus dirbant. Vyraujant karštiems orams didėja nelaimingų atsitikimų darbe rizika, be to, atidžiau reikėtų rūpintis sveikata.

Jei sutikto praeivio gatvėje paklaustume, su kuria lytimi jam asocijuojasi darbas energetikos srityje, egzistuoja didelė tikimybė, kad atsakymas būtų pateikiamas be didelių svarstymų. Tiesa, įsitikinimas, kad energetika net ir dabar yra išskirtinai vyriška sritis, nėra laužtas iš piršto, nes dėl susiklosčiusių istorinių aplinkybių taip ilgą laiką ir buvo. Visgi šiuo metu vykstanti didžiulė sektoriaus transformacija ir pokyčiai darbo rinkoje tai verčia mitu.

Darbo kodekso 100 straipsnis reglamentuoja sezoninio darbo sutartis. Sezoninio darbo sutartis sudaroma sezoniniams darbams atlikti. Sezoniniais darbais vadinami darbai, kurie dėl gamtinių ir klimato sąlygų, dirbami ne visus metus. Jie negali būti ilgesni nei 8 mėnesiai vienas po kito einančių dvylikos mėnesių laikotarpiu.

Jau po dvejų metų, 2026 m. birželį, turės būti įgyvendinta ES direktyva dėl darbo užmokesčio skaidrumo mechanizmų. Ši direktyva įpareigos darbdavius teikti ataskaitas apie vyrų ir moterų atlygio skirtumus. 

Nuo 2024 m. liepos 1 d. griežtėja bausmės už nelegaliai įdarbintus darbuotojus. Darbdaviams, su darbuotojais nesudariusiems darbo sutarties ar nepranešusiems „Sodrai“ mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą, net kelis kartus didės finansinės baudos, o nelegaliai darbuotojus įdarbinę darbdaviai bus viešinami.

Dr. Viktorija Tauraitė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto (EVF) mokslo darbuotoja

Dažnai diskutuojame apie Lietuvos darbo rinką ir joje atsirandančias galimybes arba grėsmes. Neretai girdime, kad į viešąjį sektorių reikia pritraukti jaunųjų talentų, siekiant, kad jis veiksmingiau konkuruotų su privačiu sektoriumi. Dažniausiai teigiama, kad būtent darbo užmokesčio dydis ir jo konkurencingumas yra kertinis elementas nuožmioje darbo rinkos kovoje tarp viešojo ir privataus sektorių. Bet kaipgi yra iš tikrųjų? Kuriame sektoriuje Lietuvoje yra sutelkta sąlyginai daugiausiai darbuotojų, vyrauja didesnis darbo užmokestis ir kokios kitos ypatybės dominuoja Lietuvos darbo rinkoje? Remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis, žvilgtelkime atidžiau.

Oro kompresoriai yra itin svarbūs tiek dirbtuvėse, tiek namuose dėl daugybės priežasčių. Pirmiausia, jie suteikia universalumą, kuris leidžia atlikti įvairias užduotis efektyviau ir greičiau. Oro kompresoriai yra naudojami daugybei įrankių ir įrangos, kurie dažnai yra būtini tiek profesionalų, tiek mėgėjų darbams. Jie gali būti naudojami automobilių priežiūrai, baldų gamybai, statybos darbams ir netgi namų priežiūros užduotims. Dėl savo universalumo oro kompresoriai tampa nepakeičiamu įrankiu daugelyje situacijų.

Darbo kodekso 127 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisė pasinaudoti neišnaudotomis kasmetinėmis atostogomis (arba gauti piniginę kompensaciją už jas atleidimo atveju) prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti. Atsižvelgiant į teismų praktiką, šios taisyklės taikymui neturi reikšmės, ar tai yra pirmi, ar paskesni darbuotojo darbo metai.

Komentuoja „Figure Baltic Advisory“ atlygio ekspertas Povilas Blusius

Pernai Europos Parlamentas ir Europos Komisija patvirtino ES darbo užmokesčio skaidrumo direktyvą, kuri pirmą kartą siūlyta dar 2021 metais. Kaip teigia direktyvos iniciatoriai, ja siekiama sustiprinti teisinį teisingo atlygio reglamentavimą bei mažinti atotrūkį tarp moterų ir vyrų darbo užmokesčio. Ar ši direktyva tikrai bus tokia efektyvi ir padės išspręsti sudėtingas darbo rinkoje egzistuojančias problemas?

VDI informuoja, kad darbo ginčų komisija (DGK) nagrinėja iš esmės visus darbo ginčus dėl teisės: tiek individualius, tiek kolektyvinius.