„Jaunam žmogui gali susidaryti įspūdis, kad ateityje už mus viską darys kompiuteris ir nebereikės specialistų. Tačiau tam, kad kompiuteriams sukurtume darbo vietas, specialistų reikės dar daugiau“, – paradoksalią tiesą atskleidžia Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Antano Gustaičio aviacijos instituto (AGAI) dekanas dr. Justas Nugaras.

Ieškote naujo išmaniojo telefono, tačiau nežinote kaip išsirinkti iš didžiulės pasiūlos? Juo labiau, kad neretai gali būti sunku rasti geriausią kainos ir norimų funkcijų santykį. Patariame, į kokias savybes reikėtų atkreipti dėmesį, renkantis vidutinės klasės telefoną.

Siekdami paminėti šešiasdešimtąsias pirmojo sėkmingo įkopimo į Everesto kalną iš šiaurinio šlaito pusės metines, Kinijos telekomunikacijų bendrovė „Huawei“ ir stambiausias mobiliojo ryšio operatorius pasaulyje „China Mobile“ susivienijo ambicingam projektui ir įrengė 5G ryšio bazinę ryšio stotį 6500 metrų aukštyje. Čia atvestas optinis tinklo kabelis suteiks galimybę į Everestą kopiantiems asmenims naudotis sparčiu interneto ryšiu.

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro imunologė prof. Aurelija Žvirblienė teigia, kad šiuo metu yra per 120 mokslinių grupių, kurios bando sukurti koronaviruso vakciną ir jau atliekami pirminiai tyrimai su žmonėmis. Anot prof. A. Žvirblienės, sukurti vakciną gali užtruks iki 1,5 metų, nes reikia atlikti tyrimus, kurių niekaip nepagreitinsi.

Nors stiprinant imunitetą labai svarbu organizmą aprūpinti gerosiomis bakterijomis, įprastų probiotikų nauda gali būti labai maža. Gerosios bakterijos, esančios cheminiame apvalkale, dažnai gyvybingumą praranda dar būdamos vaistinių lentynose. Keliaudamos pro virškinimo traktą jos susiduria su skrandžio rūgštims, tulžies druskoms, tad žarnyną pasiekia dar mažesnio gyvybingumo. „Tik gyvybingos gerosios bakterijos gali padėti stiprinti imunitetą, spręsti žarnyno problemas, pagerinti savijautą. Leisgyvės bakterijos to padaryti negeba“, – tikina Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų vaikų gastroenterologas prof. Vaidotas Urbonas.

Skaičiuojama, jog 2020 metais žmonių ir technologijų naudojamų slaptažodžių skaičius sieks 300 milijardų, teigia „Cybersecurity Media“. Vartotojų noras apsaugoti savo įrenginius ir duomenis – suprantamas, nes išmaniuosiuose įrenginiuose laikome daugybę svarbios informacijos. Nors kibernetinio saugumo ekspertai griežtai įspėja to nedaryti, vis dar nemažai žmonių telefono galerijose saugo nuotraukas su banko kortelių duomenimis, slaptažodžiais ir kita privačia informacija. Apsisaugoti padės paprasti sprendimai – ekrano užraktas, periodiniai programėlių atnaujinimai ir truputį sąmoningesnis įrenginių naudojimas.

Su duomenų apsaugos problemomis susidurianti vaizdo konferencijų programa „Zoom“ dabar tapo gerokai saugesnė. Siekdami išspręsti balandžio pradžioje iškilusias duomenų apsaugos problemas, programos kūrėjai išleido naują jos versiją, padėsiančią užtikrinti vartotojų privatumą. Karantino metu „Zoom“ sulaukė neįtikėtino populiarumo – tapo nuotolinio bendravimo programėlių lydere Lietuvoje, rodo „Bitės“ tinklo duomenys. Ką reiškia šis sistemos atnaujinimas ir kodėl jis svarbus vartotojams, pasakoja „Bitės Profai“.

„Me at the zoo“ (liet. „Aš – zoologijos sode“) – taip vadinasi pirmasis „YouTube“ vaizdelis, kurį 2005 metų balandžio 23 d. įkėlė vienas iš tinklalapio įkūrėjų Jawedas Karimas. Ir prasidėjo. Nuo juokingų vaizdelių, katinukų, pamokų, apžvalgų ir tinklalaidžių iki tiesioginių transliacijų, naujausių filmų ir serialų – videoturinys užkariavo internetą.