Lietuvių kalba ir matematika – dvi skirtingos, iš pirmo žingsnio nieko bendro neturinčios sritys, šiandien žengia koja kojon, bandydamos kartu įveikti kalbos skaitmenizacijos iššūkius. Apie vienos seniausių pasaulyje lietuvių kalbos ateitį skaitmeninėje erdvėje, projektą LIEPA-2 bei lietuvių šneka valdomas technologijas ir daiktus pasakoja Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto mokslininkas Gediminas Navickas.

Kaip keičiasi miestai? Kokioje aplinkoje gyvensime ateityje? Bandydami atsakyti į šiuos klausimus, neišvengsime sąvokos „išmanusis miestas“. „Dirbtinis intelektas, didieji duomenys, elektrinės savaeigės mašinos – visos šios išmaniosios technologijos, kartais mums net nežinant, yra diegiamos miestuose ir gana greitai tampa neatsiejama mūsų gyvenimo ir paties miesto dalimi“, – teigia Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Architektūros fakulteto docentė dr. Skirmantė Mozūriūnaitė. Ji pasakoja apie miesto, jo gyventojų ir technologijų santykį, pandemijos atneštus pokyčius bei ateities miesto vizijas ir kylančias grėsmes.

Bevieliu ryšiu „Bluetooth“ bendraujantys įrenginiai jau nieko nebestebina – šiandien šią technologiją palaiko visi kompiuteriai, telefonai ir daugybė kitų išmaniųjų prietaisų. Nors galimybė susieti „Bluetooth“ palaikančius įrenginius tarpusavyje yra vienas didžiausių jos privalumų, ši technologija turi ir daugiau naudingų pritaikymo galimybių. Keletą jų pranešime žiniasklaidai pristato „Bitės Profai“.

Liepos 7 d. technologijų gigantas „Microsoft“ paskelbė skubų pranešimą, raginantį visus operacinės sistemos „Windows“ vartotojus skubiai atnaujinti programinę įrangą, tam kad būtų pašalintas kritinis pažeidžiamumas. Tiems, kurie panašius pranešimus yra linkę praleisti pro ausis, ekspertas pataria įvertinti galimas rizikas ir nedelsti – kibernetinių atakų ir duomenų vagysčių atvejų mastas nuolat auga. Vien tik pandemijos laikotarpiu jis išaugo 600 proc., programišiams „padeda“ ne tik aptinkami nauji pažeidžiamumai, bet ir apsileidę administratoriai ar neatidūs vartotojai.

Birželio 30 dienos vėlų vakarą iš Floridos valstijoje Kanaveralo iškyšulyje esančio kosmodromo pakilo bendrovės „SpaceX“ raketa-nešėja „Falcon 9”, kurioje – dar du Lietuvos mažųjų palydovų kūrėjos „NanoAvionics“ palydovai, rašoma pranešime spaudai.

Naujosios „Android“ operacinės sistemos bandomoji versija „Android 12 Beta“ – jau prieinama daliai vartotojų. Užtenka tik užmesti į ją akį, kad suprastum, jog „Google“ pareiškimai apie „reikšmingiausią atnaujinimą istorijoje“ nėra laužti iš piršto. „Android 12“ dizainas pakeistas iš esmės – žaismingesnis, spalvingesnis, pilnas animacijų ir, kaip žadama, patogesnis bei efektyvesnis. „Android 12“ savybės, žadinančios daugiausia smalsumo – „Tele2“ apžvalgoje.

Šiandien vis dažniau kalbame apie tai, jog labai svarbu ugdymo procesą organizuoti kuo įvairesnėse aplinkose, peržengti klasės, mokyklos slenkstį, pamatyti tai, kas mus supa, atrasti galimybių ugdytis gamtoje ir iš gamtos, priartinti mokymąsi prie gyvenimo, ieškoti inovatyvių sprendimų ir dėti visas pastangas, kad mokymasis taptų išties įdomia, patrauklia veikla kiekvienam šiuolaikiniam mokiniui. 

Įsivaizduokite Nemune ar Neryje plūduriuojančius apartamentus, kuriuose apsistoję svečiai gali mėgautis tekančios upės vaizdais ir praplaukiančiais laivais. O viduje išbandyti visus išmaniojo būsto privalumus: pulteliu arba išmaniąja programėle per nuotolį valdomas žaliuzes, grindinį šildymą, apšvietimą ir vienu ekrano palietimu susikurti pageidaujamą kambario atmosferą.

Vilnius kūrybiškai pažymėjo svarbų mokslo atradimą – prie Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro atidengta menininkės Eglės Žvirblytės sukurta spalvinga genų žirklių instaliacija, skirta sostinėje vykstantiems gyvybės mokslų atradimams įprasminti. Kone svarbiausio atradimo autorius – Vilnių pasiekimais garsinantis mokslininkas profesorius Virginijus Šikšnys, vienas CRISPR-Cas9, genų redagavimo technologijos, pradininkų pasaulyje, už savo atradimus apdovanotas prestižinėmis premijomis. Sostinėje iškilęs kūrinys kvies į itin perspektyvią ir sudėtingą mokslo sritį pažvelgti kūrybišku kampu.

Ar atsimenate laikus, kai telefonai neturėjo didžiulio liečiamo ekrano, daugybės dabar kasdienybe tapusių funkcijų, modernaus dizaino? Vienintelis jų privalumas prieš šiuolaikinius telefonus – niekas nebijojo jų išmesti iš rankų. Dabar išmaniųjų jau nebeįsivaizduojame be didelių ekranų, kurie išplečia telefonų galimybes. Visgi, tokie ekranai yra jautresni smūgiams, o tinkamai apsaugoti telefoną skuba tikrai ne visi. Apklausos rodo, kad net 72 proc. žmonių yra nors kartą gyvenime netyčia apgadinę savo telefonus.