Lietuvos aukštojo mokslo politika ir plėtotė susiduria su vis daugiau iššūkių: diplomų pasiūla labai išaugusi, Lietuva turi vieną didžiausių studentų skaičių pasaulyje, tačiau nė vienas Lietuvos universitetas nepatenka į 500 geriausių sąrašą, neišvengiamai įsibėgėja aukštųjų mokyklų jungimosi procesas. Akademikai, ekonomistai ir verslo atstovai ieško geriausio recepto, kaip Lietuvos aukštasis mokslas galėtų tapti tarptautiškesnis ir konkurencingesnis.

„Polinkis į vieną ar kitą profesinę sritį moksleiviams pradeda formuotis dar 5-6 kl., daugiau nei 20 proc. moksleivių dėl studijų krypties apsisprendžia dar 5-8 klasėje, todėl tiksliųjų ir gamtos mokslų specialistų trūkumo problema turi būti sprendžiama reformuojant mokytojų rengimo procesą, ugdymo programas bei metodiką", ̶ teigiama VšĮ „Investuok Lietuvoje" ekspertų parengtoje apžvalgoje „Gamtos, technologijų, inžinerijos ir matematikos (STEM) ugdymo stiprinimas mokyklose", kurioje analizuojant sėkmingiausias užsienio praktikas, pateikiami konkretūs siūlymai Lietuvos mokyklinio ugdymo reformavimui.

Varėnoje ir Jonavoje dirbantiems ir gyvenantiems studentams sudarytos sąlygos siekti mokslų Alytaus kolegijoje neišvykstant iš savo miestelio.
Pirmieji Alytaus kolegijos Varėnos studijų skyriaus studentai jau gavo studijų knygeles. Dvidešimt aukštojo mokslo pirmakursių neakivaizdžiai studijuoti pasirinko penkias specialybes pagal poreikius.