Šiais metais kauniečių nuoširdžiausia miesto gydytoja išrinkta LSMU Kauno ligoninės otolaringologė Inga Eidietienė mano, kad žmonės greitai pajaučia, kuris žmogus linkęs į nuoširdų bendravimą. „Gal dėl to parduotuvėje dažnai esu užkalbinama močiučių, kurioms reikia patarimo renkantis, pavyzdžiui, pyragą, – šypsosi medikė. – Matyt, žmonės jaučia, kad man patinka bendravimas. Ši savybė ypač praverčia gydant vaikus, kurie tikrai nesidžiaugia vizitu pas gydytoją, ypač jei tenka ateiti, pavyzdžiui, su skaudančia ausimi.“

Pasibaigus ekstremaliajai situacijai šalies gyventojai ir toliau turės daugiau laiko užsiregistruoti konsultacijai pas gydytojus specialistus. Iš savo šeimos gydytojų gavę siuntimą konsultacijai pas gydytoją specialistą, užsiregistruoti konsultacijai galės ne per 30 dienų, kaip buvo iki ekstremaliosios situacijos, bet per 60 dienų.

Bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos reprezentatyvios apklausos duomenimis, per pastaruosius metus pas savo šeimos gydytoją lankėsi kas antras (50 proc.) šalies gyventojas, iš jų daugiau nei pusė (27 proc.) apsiribojo vienu vizitu, likusi dalis (23 proc.) lankėsi dažniau. Likusieji arba nesiskundė jokiais sveikatos sutrikimais, arba vengė vizito pas medikus net negaluodami. To pasekmė – savigyda, apie kurios pavojų perspėja šalies medikai, kviesdami pasirūpinti profilaktiniais sveikatos patikrinimais gydymo įstaigose.

3 iš 10 šalies gyventojų skundžiasi suprastėjusia sveikatos būkle – rodo apklausa. Sveikatos specialistų teigimu, gyventojų baimė užsikrėsti gydymo įstaigoje tapo priežastimi to, kad žmonės nustojo prevenciškai tikrintis sveikatą, o tai lėmė jos pablogėjimą.

Kai užsimenama apie diagnostinius testus, daugelis pirmiausiai galvoja apie nėštumo testą, tačiau iš tiesų jie gali būti skirti daugybės įvairių diagnozių pirminiam nustatymui. Vaistininkė Greta Maksimavičiūtė sako, kad reikalinga atkreipti dėmesį, jog tokie testai yra skirti pirminei diagnostikai – kai svarbu žinoti atsakymą, o galimybės skubiai apsilankyti pas gydytoją nėra.

Tyrimas parodė, kad Lietuvos žmonės rūpinasi sveikata ne tik sunegalavę, nemaža jų dalis lankosi pas medikus profilaktiškai ir nuolat stebi savo sveikatos būklę. Dauguma šalies gyventojų į gydytojus kreipiasi tik pajutę ligos simptomus, tačiau beveik penktadalis žmonių pasitikrina sveikatą kas pusmetį arba kas tris mėnesius. Dalis žmonių apžiūrai pas gydytoją užsuka kartą per mėnesį.

Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojų gretas vis dažniau papildo jauni, neseniai mokslus baigę gydytojai. Viena jų – ortopedė-traumatologė Akvilė Vilkytė. Prieš mėnesį jaunoji kolegė buvo pristatyta medikų bendruomenei, tačiau netrukus ji gydymo įstaigoje nepasirodė.

Šalyje paskelbus karantiną keičiasi Pirminės sveikatos priežiūros centrų, šeimos gydytojų ir slaugytojų darbo metodai. Šeimos gydytojai ir slaugytojos sako, kad geriausias būdas padėti užkirsti kelią virusui – likti namuose.

Jau kelis metus Vilniaus rajono savivaldybė kartu su Vilniaus rajono centrine poliklinika finansuoja jauniems žmonėms medicinos studijas, o šie įsipareigoja dirbti rajono poliklinikoje 5 metus. Taip institucijos sprendžia gydytojų trūkumo problemą.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tęsi 2017 metais medikų bendruomenei duotą pažadą ir toliau didina jų darbo užmokesčio fondą. Tuo tikslu padidinti sveikatos priežiūros paslaugų įkainiai ir tam skirta papildomai 41,5 mln. eurų. Tai leis užtikrinti, kad gydytojų ir slaugytojų darbo užmokesčio fondas nuo rugsėjo 1 dienos didės vidutiniškai 15 procentų.