Su įprastais korekciniais akiniais sujungiami vaizdą didinantys optiniai elementai keičia požiūrį į odontologijoje ir chirurgijoje naudojamus akinius. Šis optinis prietaisas ne tik padeda įžiūrėti pačius mažiausius elementus paciento burnoje, bet taip pat neleidžia specialistų akims įsitempti ir pervargti. Tokius akinius projektuoja fizikas Aivaras Daukontas, įkūręs startuolį „Axicone“ Kauno mokslo ir technologijų parke. Chirurgijoje ir odontologijoje naudojamų didinimo prietaisų naujove vadinamas prietaisas apjungia technologijas, sveikatą ir madą viename gaminyje, rašoma pranešime spaudai.

Siekdami pamėginti išvalyti didžiausią pasaulyje šiukšlių sankaupą Ramiajame vandenyne, inžinieriai įrengs šiukšlių surinktuvą, kuris rinks plastiko atliekas, plūduriuojančias tarp Kalifornijos ir Havajų.

Lietuvos valdžia žengia pirmuosius žingsnius, sudarant sąlygas mobiliojo ryšio operatoriams nuo 2022 metų vidurio diegti naujos kartos 5G ryšį.

Gydymo metodai pastarąjį dešimtmetį ėmė smarkiai tobulėti. Ne išimtis ir gydymas ląstelių terapija. Modifikuodami ląsteles, šiandien mokslininkai laboratorijose gali sukurti vaistus, padedančius regeneruoti pažeistus audinius ir organus, taip pat, naudodami ląsteles, gali sukurti 3D organų struktūras. Anot gyvybės mokslų specialistų, tai itin svarbu skatinant organų ir audinių donorystės pažangą bei siekiant padėti žmonėms apsisaugoti nuo sunkių ir nepagydomų ligų.

1998 metai, rugsėjo 4 d., Kalifornija. Du studentai, Laris Peidžas (Larry Page) ir Sergejus Brinas (Sergey Brin), dar besimokydami Stanfordo universitete, pateikia „Google“ steigimo dokumentus. Nuo tos dienos ir pirmojo bendrovės biuro garaže prabėgo lygiai 20 metų ir šiandien „Google“ nėra vien paieškos sistema, bet apima įvairias interneto paslaugas, pažangią programinę įrangą, programėles išmaniesiems telefonams ir t.t. Trumpiau tarius, „Google“ per 20 metų stipriai užaugo ir „Bitės Profai“ neeilinio gimtadienio proga atrinko penkis įdomius dalykus, kurių, galbūt, dar nežinojote apie interneto milžinę.

Senkant energijos ištekliams, mokslininkai ieško vis naujų būdų sutaupyti – ir atrado, kad čia padėti gali… augalai. Gali būti, jog ateityje mūsų gatves ir namus apšvies ne šviestuvai ir žibintai, o švytintys organizmai. Reiškinius, kurių dėka augalai ir kiti organizmai gali šviesti, tyrinėja ne tik prestižinio Masačusetso technologijos instituto (MIT), bet ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) tyrėjai.

Mokslininkai antradienį pareiškė pirmąkart patvirtinę užšalusio vandens egzistavimą Mėnulio paviršiuje, o šis atradimas kada nors gali sudaryti sąlygas ten gyventi žmonėms.