Europos Sąjungai priėmus Dirbtinio intelekto (DI) aktą, kuris bus taikomas dirbtinio intelekto kūrėjams, naudotojams bei platintojams, išaugo klausimų, susijusių su DI, kiekis. „Padaugėjus užklausų iš įvairių sričių įmonių matyti, kad naujasis reguliavimas vis dar nėra iki galo aiškus. Iki šių metų DI panaudojimas nebuvo reguliuojamas jokiu atskiru teisės aktu, todėl dažniausiai niekas net nesusimąstydavo, kokie veiksmai dirbant su tokiomis priemonėmis yra galimi, kokie neleistini ir netgi gali būti pavojingi. Visgi tam, kad būtų galima nepaklysti, svarbu kylančius klausimus vertinti kompleksiškai“, – sako Simona Liuimienė, advokatų kontoros COBALT vadovaujanti teisininkė.

Anksčiau tik fantastiniuose filmuose matytas pasikalbėjimas su mirusiuoju netrukus gali virsti realybe. Remiantis JAV visuomeninio transliuotojo NPR duomenimis, šiuo metu pasaulyje mažiausiai viena bendrovė kuria dirbtinio intelekto (DI) sprendimą, kuris vartotojams leis artimiesiems „paskambinti vaizdo skambučiu“ net ir po jų mirties. Ekspertai dalijasi įžvalgomis, kaip tai galėtų pakeisti gedėjimo procesą.

Dirbtinio intelekto diegimas įmonėje yra strateginis procesas, kurio tikslas – naudojant pažangias technologijas gerinti įmonės efektyvumą ir konkurencingumą. Tai nėra tik tinkamos programinės įrangos ar techninės įrangos įsigijimas, tai keičia įmonės veiklą ir sprendimų priėmimą. DI diegimas apima kompiuterinių sistemų, galinčių analizuoti duomenis, mokytis iš jų ir priimti savarankiškus sprendimus, įdiegimą. Pagrindiniai DI diegimo tikslai dažniausiai yra procesų automatizavimas, duomenų valdymo tobulinimas, pasiūlymo klientams personalizavimo tobulinimas ir verslo veiklos optimizavimas. Tačiau raktas į sėkmę – dirbtinio intelekto technologijos pritaikymas specifiniams įmonės poreikiams ir tikslams, o tai reikalauja kruopščios analizės ir strategijos.

Rinkodaros, kaip organizacijos veiksmų, kuriais siekiama sukurti ir pateikti rinkai ekonominę vertę, sritis yra užprogramuota keistis tokiu greičiu, kaip keičiasi vartotojo poreikiai, ir atsižvelgiant į tai, kaip sparčiai vystosi naujos technologijos. 2023 metus drąsiai galima vadinti rinkodaros įrankių transformacijos era, nes rinkodaros specialistai vis drąsiau naudojasi dirbtinio intelekto įrankiais ir atranda naujų reklamos turinio kūrimo, klientų segmentacijos, reklamos kampanijų optimizavimo, tiesioginių pasiūlymų siuntimo galimybių ar būdų kitiems verslo tikslams pasiekti.

Kalbant apie dirbtinį intelektą (DI), vieni jo baiminasi, kiti priešingai – teigia, kad išnaudoti jo siūlomas galimybes tiesiog būtina. Kai kuriems švietimo pasaulio atstovams kelia nerimą faktas, kad dabar vietoj moksleivių ar studentų žinių ir gebėjimų turės vertinti dirbtinio intelekto išmonę, mat ne paslaptis, kad neretas jaunuolis nevengia pasinaudoti DI. Konkrečiau – bene populiariausiu jo įrankiu, pokalbių robotu „ChatGPT“. Kiek realūs nuogąstavimai, kad ateityje mokslinių darbų rašymas nebeteks prasmės, nes juos vietoj studentų parengs DI?

Trys Lietuvą valdę karaliai ir Žemaitijos sostine tapę Mažeikiai – tai tik keletas „ChatGPT“ melagysčių. Pasaulį sužavėjęs dirbtinio intelekto (DI) robotas vis dažniau pagaunamas meluojant, o jį profesionaliai naudojančios bendrovės buvo priverstos atsitraukti ir jo priežiūrą patikėti žmonėms. Vis dėlto ekspertai teigia, kad dėl to kalti per aukšti lūkesčiai – su „ChatGPT“ reikia bendrauti kiek kitaip, nei su žmogumi, o jo pateikiamą informaciją būtina akylai tikrinti, įspėjama pranešime spaudai.

Pastarosiomis savaitėmis dirbtinis intelektas (DI) yra bene populiariausia technologijų pasaulio aktualija. Dėmesys yra pelnytas, nes ši technologija iš pagrindų keičia mūsų gyvenimą: dėl galimybės apdoroti didžiulius duomenų kiekius, mokytis iš dėsningumų bei daryti prognozes dirbtinis intelektas revoliucionizuoja laisvalaikį, darbą ir tarpusavio bendravimą. Gyvenant pokyčių laikotarpiu, verta įsivertinti, kaip DI veikia išmaniųjų telefonų industriją bei kokios perspektyvos laukia visų technologijų vartotojų.

„Dirbtinio intelekto technologijos apima vis platesnį veiklos sričių spektrą – nuo veidų atpažinimo ar skaitmeninio turinio valdymo iki transporto srautų valdymo ar meninės kūrybos. Prognozuojama, kad veiklų ir procesų automatizacija naudojant dirbtinį intelektą ateityje tik plėsis ir sukels nemažai socialinių iššūkių, pirmiausia – darbo rinkoje“, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Viešosios komunikacijos katedros docentas Ignas Kalpokas ir priduria, kad pirmiausia bus automatizuoti paprastesni, rutiniški darbai, tačiau galima numanyti, jog ateityje dirbtinis intelektas galėtų įsitvirtinti daugelyje sričių, taip pakeisdamas žmones darbo rinkoje, o kai kuriose srityse dirbtinio intelekto taikymas gali tapti, tiesiogine to žodžio prasme, gyvybės ir mirties klausimu.

Dabar karjerą baigiantys žmonės darbo rinkoje išsilaikė apie 40 metų. Nesunku suvokti, kaip radikaliai per tą laiką pasikeitė technologijos. Kaip galime nuspėti, kas laukia dar po 40 metų?

2020 metais, pandemijos akivaizdoje, dirbtinis intelektas pasiūlė sprendimų sudėtingiausiems iššūkiams ir atsidūrė dėmesio centre. Šiandien DI technologijos yra naudojamos kuriant vakciną nuo COVID-19, sprendžiant su vakcina susijusius logistinius iššūkius, matuojant žmonių nuotaikas, dezinfekuojant patalpas be žmogaus dalyvavimo. Kokių naujovių ateinančiais metais galime tikėtis iš DI technologijų? Ar 2021 metais jos prisidės sprendžiant opiausias pasaulio problemas? Apie tai dirbtinio intelekto ekspertai diskutavo MITA iniciatyvos AI BOOST virtualiame renginyje „Dirbtinio intelekto tendencijos 2021: ko tikėtis?“.