Lietuvos neaplenkusi pandemija sujaukė šalies gyventojų planus: laikinai įvesta sienų kontrolė, ženkliai sumažėjęs skrydžių skaičius ir jūrų uoste įvesti draudimai apribojo piliečių galimybes keliauti. Tiesa, nors vasarą, gerėjant situacijai, sąrašas šalių, iš kurių galima atvykti į Lietuvą, tapo ilgesnis, šiuo metu sparčiai augantis susirgimų skaičius ir didėjantis labiausiai paveiktų valstybių sąrašas, rodo, kad kelionių ateitis ir toliau išlieka neaiški.

Po daugiau nei du mėnesius trukusių remonto darbų greitaeigis keleivinis kateris, daugeliui žinomas tiesiog „Raketos“ vardu, ketvirtadienį Kaune, Vidaus vandens kelių direkcijos žiemos uoste, keliamaisiais kranais nuleistas į vandenį.

2018 m. buvo geriausi Lietuvos oro uostų aviaciniai metai - aptarnauta 6,3 mln. keleivių ir 61 tūkst. skrydžių. Didžiausias proveržis įvyko pagrindiniuose šalies oro vartuose - Vilniaus oro uoste, tačiau Kauno ir Palangos filialams metai taip pat buvo labai intensyvūs.

Rugpjūtį „Lietuvos geležinkelių“ traukiniais vietiniais ir tarptautiniais maršrutais keliavo beveik pusė milijono keleivių. Palyginti su praėjusių metų rugpjūčiu, šiemet keleivių skaičius išaugo net 16 proc.

Per devynis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, šalies keliuose įvyko beveik 15 proc. daugiau eismo įvykių, kuriuose dalyvavo nepilnamečiai. Vien šįmet keliuose per įvairius eismo įvykius buvo sužeisti 409 vaikai. Daugiausia sužeistų nepilnamečių buvo transporto priemonių keleiviai.

Vilniaus oro uosto išvykimo salėje pradeda veikti pirmieji Lietuvoje keleivių registracijos savitarnos kioskai. Jie supaprastins ir pagreitins laiką, kurį keleiviai užtrunka iki skrydžio - padės išvengti ilgų eilių, sutrumpins kelionės dokumentų įsigijimą.

Šią vasarą keleivių srautas Tarptautiniame Vilniaus oro uoste (TVOU) reguliariai augo. Birželį aptarnauta 24,5 proc., liepą – 26,2 proc., o rugpjūtį – 28,21 proc. daugiau keleivių nei 2010 m. tuo pačiu metu.