Kasmetinė Užimtumo tarnybos darbdavių apklausa atskleidė atsargų optimizmą – mažiau nei ankstesniais metais tikisi didesnių veiklos apimčių ar augančio darbuotojų skaičiaus (21 proc.) Status quo išlaikyti besitikinčių dalis – didžiausia per pastaruosius trejus metus.

Lietuvos regionuose juntamas ryškus darbuotojų trūkumas. Prasčiausia situacija – Anykščių miesto, Marijampolės, Varėnos ir Utenos rajono savivaldybėse, rodo Vilniaus Universiteto, Teisės bei Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto mokslininkų atliktas tyrimas. Dabar labiausiai matomas pardavimų vadybininkų ir mokytojų stygius. „Tai lemia ne tik finansinės priežastys, bet ir per ilgus metus susiformavę ir dar vis gajūs stereotipai“, – sako VU Teisės fakulteto profesorė Ligita Gasparėnienė.

Pandemijos sukeltas ekonominis nuosmukis ir skausmingi įmonių veiklos bei gyventojų mobilumo apribojimai skaudžiai smogė daliai darbuotojų ir paliko jų darbo vietas nežinioje. Tačiau COVID-19 sukelta epidemija turi ir kitą, kiek mažiau pastebimą pusę – spartesnę ateities darbo rinkos transformaciją.

Šalies abiturientams sparčiai artėja lemiamų apsisprendimų metas, kokiu keliu eiti toliau. Sparčiai besivystančiame pasaulyje jaunam žmogui šiandien išsirinkti studijas nėra lengva – gali būti, kad po penkerių ar dešimties metų jų darbo vietą užims robotas arba šiandien dar net neišrasta technologija. Vis dėlto, ekspertai prognozuoja, kad tikrai neapsiriks tie, kurie savo ateitį susies su klimato kaita ir augančios žmonijos populiacijos aprūpinimu saugiu maistu, rašoma pranešime spaudai.

Psichologijos paslaugų centro 2018 m. inicijuoto tyrimo duomenimis, Lietuvoje net pusė abiturientų jaučiasi visiškai nepasirengę arba silpnai pasirengę savo karjeros planavimui. Kaip išvengti tokios situacijos dalijasi Psichologijos paslaugų centro psichologas Algimantas Smailys.

Gerovės konsultantai, povandeninių viešbučių administratoriai, sporto teisės advokatai ir robotų specialistai – tokias ateities profesijas prognozavo Niujorko psichologas Normanas Feingoldas (knygos „Pilnas darbo ir karjeros vadovas“ autorius) 1988-aisiais. Dalis jų šiandien tikrai populiarios, dalis atrodo kaip iš mokslinės fantastikos. O bene svarbiausių šiandien – interneto, socialinių tinklų ir su jais susijusių darbų prognozių nedaug. Sunku kalbėti apie ateitį, kai pažanga tokia greita, o būsimų profesijų pavadinimų net nežinome.

Ekspertai kritikuoja dalį savivaldybių už prastą profesinį orientavimą, tarp neigiamai įvertintų - Lazdijų, Varėnos rajonų savivaldybės.

Ateinantį dešimtmetį pasaulio darbo rinkos pokyčiai bus tokie neįtikėtini ir neišvengiami, kad primins Didžiųjų atradimų erą. Anot „Manpower Lit" pardavimų vadovės Gerdos Baltrūnaitės, artėjantiems pokyčiams verta ruoštis jau dabar, juolab, kad netrukus gali tekti keisti profesiją. Mokslininkai ir futuristai tikina, kad per ateinantį dešimtmetį dėl technologijų revoliucijos 50 proc. šiandien egzistuojančių profesijų išnyks, darbuotojus pakeis robotai ir dirbtinis intelektas.

Sostinėje vykusiose Lietuvos lengvosios atletikos federacijos atviros taurės varžybose apdovanoti buvo ne tik stipriausi ir greičiausi, bet ir daugiausia taškų surinkusi (1031) dvyliktokė ėjikė - Živilė Vaiciukevičiūtė. Jai buvo įteiktas VšĮ „Kauno maratono klubo" įsteigtas 250 eurų prizas.

Valstybės kontrolės atlikto audito rezultatai atskleidė, kad mažiausiai ketvirtadalyje šalies mokyklų mokiniai neturėjo galimybės gauti konsultacijas planuojant savo karjerą, o pati konsultavimo sistema veikia su daugybe trūkumų.