Kietų uolienų išeigos ar atodangos Lietuvos žemės paviršiuje yra labai retas reiškinys, todėl kiekviena jų radimvietė yra labai svarbi geologiniam žemės gelmių pažinimui. Kasant smėlį Toleikių karjere Kelmės rajone iš žemės gelmių išniro unikalios juodos smiltainio uolos, informuoja Lietuvos geologijos tarnyba.

Šią savaitę 65 proc. Lietuvos ploto padengęs 5G ryšys pasiekė apie 80 proc. šalies gyventojų. Visa apimtimi 5G ryšys jau prieinamas didžiuosiuose miestuose, skelbia Susisiekimo ministerija.

Vos pasibaigus vasarai pradedame galvoti apie kitų metų atostogas, o kas jeigu šios vasaros smagios maudynės jūroje buvo paskutinės? Klimato kaita, intensyvus žemės ūkis ir dėl to vis intensyvesnė eutrofikacija žudo Baltijos jūrą. Kraupūs mirusios jūros plotai plečiasi ir gali pasiekti mūsų krantus. Kodėl šiemet itin šiltas vanduo aplinkosaugininkams kelia didelį nerimą, kaip mes galime prisidėti prie jau įsibėgėjusių procesų lėtinimo, pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros vedėja profesorė dr. Laima Česonienė.

Pastaraisiais metais smarkiai išpopuliarėjus vaizdo turinio transliavimo paslaugoms, linijinės televizijos likimas atsidūrė didžiausioje kryžkelėje nuo pat jos atsiradimo. Nepaisant vis dar nemažo žiūrovų skaičiaus, prieš kelias savaites vykusiame susitikime su investuotojais „Netflix“ generalinis direktorius Reedas Hastingsas pareiškė, jog ši beveik šimtmetį skaičiuojanti turinio platforma išnyks jau po 5-10 metų. Tačiau ekspertai šią prognozę įvertino kritiškai ir atkreipė dėmesį į tai, jog televizijai vis dar nėra visavertės alternatyvos, rašoma pranešime spaudai.

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros profesorius dr. Petras Punys atkreipia dėmesį, kad, kaip ir visus statinius, užtvankas būtina prižiūrėti, nes gali nutikti ir blogiau nei Panevėžio „Ekrano“ marių šliuzo gedimas. Mokslininkas atskleidžia, kad specialistai jau ruošia užtvankų „mirtininkių“ sąrašą, kuriame bus ir žymių užtvankų, rašoma pranešime spaudai. Pasak mokslininko, užtvankų demontavimas rekomenduojamas tik po išsamių tyrimų, nes jų neigiamą įtaką upių ekologinei būklei nustelbia nevaldoma tarša, o užtvankos kaip tėkmės barjerai ją dalinai akumuliuoja – problema nukeliama ateičiai.

Uogų ir vaisių funkcionaliąsias savybes Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode Kaune tyrinėjanti jaunesnioji mokslininkė Paulina Štreimikytė sako, kad platesnis suvokimas apie maistą ir jo daromą įtaką žmogaus gyvenimo kokybei ne apribojo jos asmeninius mitybos pasirinkimus, bet, atvirkščiai, juos praplėtė: „Nėra blogo ar gero maisto – kaip ir su vaistais, svarbu, ką, kiek ir kaip valgote“. Baigusi maisto mokslo magistrą, šiuo metu Paulina studijuoja agronomijos krypties doktorantūrą ir kartu su VDU Botanikos sodo mokslininkų komanda ieško būdų, kaip būtų galima iš naujo atrasti tokias uogas kaip aktinidijos, putinai ar spanguolės, pritaikydama ir savo didelę patirtį, įgytą dirbant su inovatyvaus maisto startuoliais Lietuvoje ir JAV.

Prieš kelis mėnesius vienam iš buvusių „OnePlus“ vadovų mįslingai užsiminus apie ketinimus dar kartą revoliucionuoti išmaniųjų telefonų pasaulį, daugelis apžvalgininkų į tai žvelgė skeptiškai. Milžiniškų investicijų būtinybė ir sudėtinga konkurencinė aplinka tokią misiją naujam žaidėjui paverčia labai sudėtinga. Tačiau šie ambicingi ketinimai pagaliau virto kūnu – antradienį vykusiame renginyje iškilmingai pristatytas „Nothing Phone 1“ išmanusis telefonas, skelbiama pranešime spaudai.

Tamsus kambarys, žalias kompiuterio ekranas ir šviesos greičiu klaviatūrą maigantis programišius, per sekundę „nulaužiantis“ visas saugos sistemas ir taip pridarantis žalos už milijonus. Greičiausiai tokia ar panaši filmo scena iškyla mūsų galvoje pagalvojus apie kibernetinius nusikaltėlius. Tačiau programišių atakos ne visada būna rimtos – kai kurios jų tik priverčia kvatotis ir tuo pačiu skatina mus virtualioje erdvėje būti dar atsargesnius.