Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Rasa Juknevičienė antradienį įregistravo Seimo nutarimo projektą dėl krašto apsaugos sistemos finansavimo didinimo.

Du Lietuvos Seimo komitetai nusprendė kreiptis į NATO dėl karių dislokavimo Lietuvoje, o Lenkija siunčia savo karines pajėgas prie Ukrainos sienos. Tuo tarpu Rusija pradėjo rašyti propagandines eiles, esą išsiaiškino, kurioje Lietuvos vietoje buvo rengiami Maidano aktyvistai. Apie mūsų šalies gynybinio saugumo ribas „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“ pirmadienį diskutavo buvusi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, dabartinis ministras Juozas Olekas bei gynybos ekspertas Aleksandras Matonis.

Siekdamas padidinti Lietuvos kariuomenės finansavimą, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas, Darbo partijos frakcijos narys Artūras Paulauskas šiandien Seimo posėdžių sekretoriate užregistravo Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo bei Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimus, leidžiančius fiziniams ir juridiniams asmenims teikti paramą Lietuvos kariuomenei. Pasak NSGK pirmininko, pastaruosius metus nesprendžiama Lietuvos kariuomenės nepakankamo finansavimo problema ne tik silpnina mūsų šalies karinį potencialą, ir atitinkamai – nacionalinį saugumą, bet ir menkina mūsų įvaizdį NATO partnerių akyse.

Ukrainos ambasadoriaus Lietuvoje Valerijaus Žovtenkos teigimu, Ukraina tikisi, kad rusų kariai nutrauks savo veiksmus, nes Ukraina nepadarė nieko, kas galėjo sukelti tokią Rusijos reakciją.

Užsienio reikalų taryboje Europos Sąjungos valstybės narės griežtai pasmerkė pastarosiomis dienomis nepriklausomos valstybės teritorijoje Rusijos karinių pajėgų įvykdytą agresiją ir Ukrainos suverenumo bei teritorinio integralumo pažeidimą. Neeilinėje ES Užsienio reikalų taryboje ES ministrai paragino Rusiją nedelsiant sugrąžinti savo pajėgas į nuolatines bazes ir laikytis įsipareigojimų dėl karinių pajėgų dislokavimo Kryme, įtvirtintų dvišalėse sutartyse.

Tunisas ir Europos Sąjunga šiandien oficialiai užmezgė partnerystę mobilumo srityje. Tuo tikslu bendrą deklaraciją pasirašė už vidaus reikalus atsakinga Europos Komisijos narė Cécilia Malmström, Tuniso ambasadorius Belgijoje ir Europos Sąjungoje Taharas Cherifas ir dešimties šioje partnerystėje dalyvaujančių ES valstybių narių (Belgijos, Danijos, Vokietijos, Ispanijos, Prancūzijos, Italijos, Lenkijos, Portugalijos, Švedijos, Jungtinės Karalystės) ministrai.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienio vakarą situaciją Ukrainoje telefonu aptars su JAV viceprezidentu Džo Baidenu (Joe Biden).

Dėl įvykių Ukrainoje pirmadienį posėdžiavę Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) ir Užsienio reikalų komitetai (URK) NATO siūlo sukurti specialius gynybos planus Rusijos agresijai stabdyti ir ties rytine NATO siena (Baltijos šalimis) dislokuoti Aljanso karius.

Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus žiniomis, savaitgalį į Krymo teritoriją įvesta Rusijos kariuomenė atsitraukia.

Lietuva yra saugesnė nei buvo Gruzija ar Ukraina, nes yra NATO narė, teigė Prezidentė Dalia Grybauskaitė patikindama, kad yra imamasi visų šiai situacijai būtinų veiksmų.