Nuo lapkričio 1-osios įsigaliojo pakeistos palūkanų kompensavimo žemės ūkio sektoriuje veikiantiems ūkio subjektams taisyklės – kompensacijos bus išmokamos kartą per mėnesį. Iki šiol jos būdavo išmokamos kas ketvirtį.

Norintys atnaujinti­ ir ­sustiprinti savo ūkius ūki­ninkai ar juridiniai asmenys, vykdantys žemės ūkio veiklą, vėl galės kreiptis paramos. Nuo spalio 7 iki lapkričio 4 d. bus galima teikti paraiškas supaprastinta tvarka pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Šiam paraiškų teikimo laikotarpiui skirta 13,5 mln. Eur eurų paramos lėšų. Nauja tai, kad paraiškas teiksiančių ūkininkų laukia gerokai daugiau galimybių.

Lietuvos ūkininkai noriai investuoja į žemės ūkio valdas ir modernizuoja savo ūkius. Pretenduoti į šią visam šalies žemės ūkiui svarbią paramą Žemės ūkio ministerija pareiškėjus kvies nuo lapkričio 6 d. Iki naujųjų metų truksiančiam kvietimui teikti paraiškas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“ įgyvendinti bus skirta 80 mln. Eur, iš kurių 30 mln. Eur – lengvatinėms paskoloms.

Žemės ūkio viceministro Vytenio Tomkaus vadovaujama Lietuvos žemės ūkio ir maisto pramonės verslo delegacija lankėsi Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), Kalifornijoje. Žemės ūkio ministerijos ir VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros organizuotos verslo misijos delegacijoje dalyvavo 13-kos Lietuvos įmonių atstovai, siekiantys užmegzti ar sutvirtinti verslo ryšius su JAV Vakarinės pakrantės partneriais, užsiimančiais maisto produktų importu, paskirstymu ar pardavimu.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, susitikęs su Lenkijos žemės ūkio ir kaimo plėtros ministru Robertu Telusu, įvertino situaciją, susijusią su Ukrainos prekių judėjimu per Lenkijos ir kitų su Ukraina besiribojančių ES valstybių narių sienas. Pagrindinis dėmesys skirtas paieškai bendrų veiksmų, kurių reikia imtis dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą ir didelio žemės ūkio produktų importo iš Ukrainos.

VDU Žemės ūkio akademijoje prasidėjo didžiausia Baltijos regione tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi... 2022“. Šiemet parodoje prisistatys keli šimtai dalyvių – įmonių, organizacijų, smulkiųjų prekybininkų. Kaip visada, „Ką pasėsi...“ parodoje gausiausia žemės ūkio technikos ekspozicija, o visus dalyvius vienijanti tendencija yra eksponatų išmanumas.

Gera žinia norintiems ūkininkauti ekologiškai – jiems sumažėjo nacionalinių reikalavimų. Pavyzdžiui, nebebus privalomi Ekologinio ūkininkavimo arba akvakultūros pagrindų kursai. Tai – tik viena naujovių, kurias Žemės ūkio ministerija siūlo įtraukti į Ekologinės gamybos taisykles, informuoja Žemės ūkio ministerija.

Per šiandien Seime surengtą spaudos konferenciją Lietuvos regionų frakcija paragino žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką atsistatydinti, o premjerę priimti ryžtingą sprendimą pakeisti jį nauju Žemės ūkio ministerijos vadovu.

Vienas autoritetingiausių pasaulio verslo leidinių „Forbes“ 2017 m. išplatino informaciją apie tai, kad mūsų planetoje visiškai be tiesioginio fizinio žmogaus darbo sėkmingai užaugintas ir nuimtas pirmasis derlius. Tai leidžia daryti išvadą, kad skaitmenizacijos procesai jau netolimoje ateityje iš esmės pakeis dabartinį ūkininkavimo modelį, bei patvirtina ES ekspertų prognozes, jog žemės ūkio specialistai su aukštuoju išsilavinimu ateityje bus vieni paklausiausių darbo rinkoje.

Žemės ūkio ministerijos teigimu, Lietuvai pavyko išsikovoti didesnes tiesiogines išmokas žemdirbiams – 2021 m. jos sudarys 178 Eur už hektarą, o 2022 m. pakils iki 200 Eur už hektarą ir toliau didės. Pritarta, kad Lietuvos ūkininkų tiesioginės išmokos augtų, kol 2027 m. pasiektų 215 Eur už hektarą.