Pasitaiko situacijų, kai dėl tam tikrų aplinkybių apdraustajam Lietuvoje negali būti suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, kurios galėtų padėti. Kartais tokiais atvejais, išdavus specialų dokumentą, pacientai siunčiami gauti medicinos paslaugų į kitą Europos šalį. Kada ir kaip planines sveikatos priežiūros paslaugas, užsienyje teikiamas šio dokumento pagrindu, apmoka ligonių kasos?

Šiais metais Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamas sveikatos priežiūros paslaugas Lietuvos gyventojams teiks 812 gydymo įstaigų. Ligonių kasų pasirašytose sutartyse su įstaigomis šįkart paskirstyta net 2,32 mlrd. eurų. Dar 33,5 mln. eurų papildomai skirta suplanuotų sutartinių sumų padidinimui.

Jau ne pirmus metus Lietuvos gyventojai gali laisviau vykti gydytis į kitas šalis. Lietuvoje privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti gyventojai kaip ir kasmet, taip ir pernai dažniausiai rinkosi kaimynines šalis tarpvalstybinei sveikatos priežiūrai gauti, o suteiktų medicinos paslaugų pobūdis išliko panašus.

Siekiant mažinti eiles gydymo įstaigose ir gerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, įstaigos toliau skatinamos pacientams teikti išsamias gydytojų specialistų konsultacijas. Sveikatos apsaugos ministerija ir Valstybinė ligonių kasa jau antrą kartą šiais metais padidino konsultacijų, kurių metu pacientui atliekamos dvi ar daugiau diagnostinių ar gydomųjų intervencijų, įkainius.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) didina psichikos sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą – plečia psichiatrijos dienos stacionaro tinklą. Planuojama, kad iki 2027-ųjų psichiatrijos dienos stacionarų skaičius šalyje išaugs nuo 35 iki 77. Tai suteiks galimybę gauti reikiamą gydymą nesigulant į ligoninę (kai nuolatinė priežiūra nėra būtina) ne tik didmiesčių, bet ir rajonų gyventojams.

Artėjantys mokslo metai jaunuoliams, ypač vykstantiems studijuoti į kitą Lietuvos miestą, susiję su daugybe būtinų sutvarkyti reikalų. Tarp jų – įprastai tik susirgus prisimenamas, nors vienas svarbiausių darbų – prisirašyti gydymo įstaigoje, kurioje būtų galima nemokamai gydytis. Tai pravartu atlikti dabar – iki prasidedant ar vos prasidėjus mokslo metams, kai tempas spartėja.

NATO viršūnių susitikimo metu keturios didžiosios Vilniaus ir Kauno ligoninės bus pasirengusios suteikti sveikatos priežiūros paslaugas susitikimo dalyviams, tačiau Lietuvos gyventojams planinių paslaugų arba skubiosios pagalbos paslaugų teikimas ribojamas nebus.

Ligonių kasų specialistų pacientai dažnai teiraujasi, kodėl gydymo įstaigos iš jų reikalauja mokėti visą sumą ar papildomai už suteiktas gydymo paslaugas, ar už jas tikrai yra prašoma susimokėti teisėtai?

Gyventojai jau gana gerai žino, kad apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu, turėdami siuntimą, gali patys rinktis, kurioje sutartį su ligonių kasa turinčioje gydymo įstaigoje gauti reikiamos kvalifikacijos gydytojo specialisto paslaugas, atlikti tyrimus, procedūras. Šia garantija jie dažnai naudojasi, kai poliklinikoje, kurioje yra prisirašę, ilga reikiamos paslaugos laukimo eilė. Tačiau renkantis gydymo įstaigą yra svarbi sąlyga, dėl kurios per neapdairumą tenka susimokėti už paslaugą, nors ji galėtų būti nemokama.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad gydymo įstaigos, dar nepasirašiusios sutarties su Registrų centru dėl pacientų sveikatos informacijos tvarkymo e. sveikatos sistemoje, turėtų tai padaryti iki šių metų rugsėjo 1 dienos.