Vilnius, Lietuvos sostinė, ne tik garsėja savo kultūriniu paveldu, bet taip pat siūlo platų įvairių pramogų spektrą. Sostinėje kiekvienas randa tai, kas atitinka individualius pomėgius ir poreikius. Miestas gyventojus ir svečius džiugina unikalumu ir išskirtinumu – Vilniaus mieste susipina praeitis ir dabartis, tradicija ir inovacija, o pramogos čia tampa ne tik laisvalaikio leidimo būdu, bet ir nuostabia galimybe iš naujo atrasti miestą. Tik pažiūrėkite, kiek daug visko sostinėje – ką pamatyti, kur pavalgyti, ką veikti?!

Keletą pastarųjų dešimtmečių Vakaruose vyravęs miesto modelis, kai gyvenamosios, darbo laisvalaikio, komercinės ir kultūrinės zonos buvo atskirtos, o susisiekimą tarp jų geriausiai užtikrino nuosavas automobilis, nyksta. Statybos paslaugų koncerno YIT vykdantysis viceprezidentas miestų plėtrai Juha Kostiainen sako, kad tokį modelį šiandien keičia „20 minučių miesto“ koncepcija, kurios idėja – visų gyventojui reikiamų paslaugų nuo namų ir darbovietės pasiekiamumas. J. Kostiainen dalinasi įžvalgomis apie Europos šalių miestuose stebimas transformacijas, kurios neaplenkia ir Lietuvos didmiesčių.

Lietuvos sostinė Vilnius pirmą kartą pateko tarp perspektyviausių mažų ir vidutinių pasaulio miestų, rodo naujausias Didžiosios Britanijos dienraščio „Financial Times“ atliktas globalių ateities miestų tyrimas.

Skaitmeninės atskirties tarp miesto ir kaimo vietovių mažinimas, aktyvesnis sparčiojo plačiajuosčio fiksuotojo ir belaidžio ryšio diegimas - tai "Europos skaitmeninėje darbotvarkėje" nustatyti siekiai valstybėms narėms. Vienas iš iškeltų uždavinių - iki 2020 m. užtikrinti, kad visi europiečiai turėtų galimybę naudotis sparčiuoju ir daugiau 30 Mb/s interneto ryšiu. Šie ES valstybėms narėms iškelti tikslai atsispindi ir svarbiausiame strateginiame Lietuvos dokumente, nubrėžiančiame Lietuvos informacinės visuomenės plėtros tikslus ir siekius - Lietuvos Respublikos skaitmeninėje darbotvarkėje.

Seimui pritarus Piliečių nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo pataisoms, miesto teritorijose valstybės išperkamų sklypų savininkai kaip kompensaciją nuo šiol galės gauti lygiavertį miško plotą.

Kad apsaugotų kuklų architektūrinį paveldą, Panevėžio savivaldybė praplės istorinę miesto dalį. Specialiame plane siūloma saugoti net 300 ha.
Beveik šešis šimtus metų skaičiuojantis Panevėžys iki šiol turėjo tik per šimtą hektarų saugotinos kultūros paveldo teritorijos. Dabar ją siūloma išplėsti beveik dviem šimtais hektarų.