Aleksandras Izgorodinas, „Citadele“ banko ekonomistas

Žiūrint į euro zonos infliacijos ir makroekonomikos rodiklius, akivaizdu, kad dviejų bazinių palūkanų mažinimų neužteks. Vis dėlto, dar neseniai tvirtą rinkos dalyvių įsitikinimą, kad EURIBOR nebesugrįš į nulinį lygį, po truputį pradeda veikti abejonės, pasėtos stagnuojančios euro zonos ir vis į gilesnę recesiją panyrančios Vokietijos ekonomikos. Kiek stipriai mažinti palūkanas yra pasiryžęs Europos Centrinis Bankas (ECB)?

Aleksandras Izgorodinas, „Citadele“ banko ekonomistas

Naujausi euro zonos pramonės rodikliai gerų žinių neatnešė ir indikuoja apie vėl sulėtėjusį atsigavimo ciklą. Nors Lietuvos gamintojai iki šiol iššūkių kupiną situaciją vertė naujomis galimybėmis, panašu, kad mūsų šalies pramonės atsigavimas taip pat po truputį išsikvepia. Ar pavyks išlaikyti augimo kryptį?

Graikija šią savaitę oficialiai užvers paskutinį savo ilgos skolų krizės istorijos puslapį, tačiau euro zona tebėra pažeidžiama nuo būsimų krizių, o ypatingą nerimą ekonomistams kelia padėtis Italijoje.

Euro zonos finansų ministrai penktadienį vėlai vakare pritarė trečiam finansinio gelbėjimo paketui, kurio vertė – iki 86 mlrd. eurų, turinčiam išlaikyti Graikiją vieningosios valiutos zonoje mainais į precedento neturinčią reformų programą, kurią Atėnai anksčiau buvo atmetę.

Lietuvos prezidentė teigia, kad euro įvedimas Lietuvoje yra šalies ekonomikos politikos tąsa. Dalios Grybauskaitės teigimu, šiemet šalies ekonomikos augimą gali susilpninti Rusijos ir kai kurių Europos Sąjungos (ES) valstybių ūkio lėtėjimas, tačiau per ekonomikos krizę išmoktos pamokos padės įveikti būsimus iššūkius.

Šalies gyventojus su euro įvedimu sveikinęs Premjeras Algirdas Butkevičius teigė, kad euras ne tik užtikrins politinį ir ekonominį Lietuvos saugumą, bet ir suteiks galimybę siekti didesnio finansinio stabilumo.

Daugelis rizikų, pastaruoju metu grasinusių euro zonos ir pasaulio ekonomikų stabilumui, šiemet yra mažiausios nuo finansų krizės pradžios. Tai leidžia manyti, kad euro zonos atsigavimas šiemet ir toliau nuosekliai judės teigiama linkme kartu su bendru pasaulio ekonomikos augimu, prognozuoja Reijo Heiskanenas, didžiausios Suomijos finansų grupės „OP-Pohjola", kuriai priklauso Lietuvoje veikiantis bankas „Pohjola", vyriausiasis ekonomistas.

Naujų metų pradžia, kaip visada, gausi įvairiausių prognozių: nuo pačių nerealiausių iki ganėtinai tikėtinų.
Esą nusimato pasaulio pabaiga, sukrėtimai euro zonoje ir didesnis saulės aktyvumas.

Į euro zonos problemas ir perspektyvas nereikėtų žiūrėti taip apokalipsiškai, teigia Premjeras Andrius Kubilius.

„Europa ne vieną kartą yra perėjusi per pakankamai sudėtingas krizes ir iš tų krizių išeidavo labiau apsivienijusi, labiau konsoliduota. Tad   ir šiuo atveju, manau, kad tas sukrėtimas, kurį dabar patiria euro zona, turėtų sutelkti Europos lyderius, didžiųjų valstybių vadovus ieškoti reikšmingų sprendimų“, – Lietuvos radijui antradienį kalbėjo jis.